Kūno pramankštos pratimai taisyklingos laikysenos ugdymui

Šokio menas dabar vadinamas choreografija. Pati sąvoka atsirado senovės Graikijoje – graf reiškė rašyti, o choru graikai vadino didelį žmonių susibūrimą linksmo ar liūdno įvykio metu. Laikui bėgant ir įsigalėjus tradicijoms žodis “Choreografija” ėmė reikšti ne tik šokio užrašymo “mokslą”, bet įgijo žymiai platesnę prasmę.
Šokis – viena iš svarbiausių liaudies kūrybos apraiškų. Jo kilmė susijusi su darbu ir emocinės žmogaus išgyvenimais.
Šokis – tai viena iš meno formų, meninė vaizdą kurianti žmogaus judesių ir kūno padėčių derinys. Tam tikros judesių sistemos išreiškia žmogaus emocijas, charakterio bruožus, santykį su tikrovę, įvairius jausmus, apibendrintas mintis bei idėjas. Paprasčiausius šokio judesius sudaro tam tikrų kūno padėčių ritmingi kaitaliojimai, kojų, rankų ar galvos judesių pakartojimai.
Visi šokiai skirstomi į buitinius ir sceninius, pastarojo rūšys: klasikinis (svarbiausia baleto išraiškos priemonė), charakterinis, estradinis, modernusis ir.t.
Choreografijos pamokos I-IV klasėse vedamos vietoje vienos kūno kultūros pamokos. IV klasėse dažniausiai choreografijos pamokoms valandų nelieka, nes pradedama mokytis užsienio klabą ir panašiai. Pagal specialiai parengtas programas (bendroji, individualiosios) dėstoma : lietuvių folklorinio šokio pagrindai, liaudies, liaudies sceninio šokio, sportinio, sportinio buitinio, mados šokių ir pan. pagrindai.pamokose mokoma žingsnių, derinių, susikabinimų, šokių, ratelių, žaidimų. Vedamos mankštos. Mokoma buitinio ir sceninio šokio elementų, kurie siejami su liaudies tradicijomis ir papročiais.
Choreografijos pamokų paskirtis – vaikus šokiu auklėti ir mokyti grakščiai judėti, bendrauti. Šiose pamokose ugdoma mokinio estetinę nuovoką, kūrybinė iniciatyva, vaizduotė, bendravimo kultūra, muzikalumas, artistiškumas, siekiama, kad vaikai dalyvautu kūrybinėje veikloje, mokėtu išgirsti suvokti grojamą, dainuojamą muziką, judėti pagal muziką, išmoktu šokio pagrindus, brangintų savo tėvų tradicijas (liaudies apeigas, papročius), lavintu savo kūną ir laikyseną.
Choreografija šių dienų mokykloje turėtų užimti svarbią vietą šalia muzikos, dailės, etikos, etninės kultūros, kūno kultūros, gimtosios kalbos, tarpusavio bendravimo psichologijos, etnokultūros ir panašiai. Mums turi rūpėti visybiškas vaikų ugdymas.
Šių laikų skubančioje visuomenėje labai svarbu atkreipti dėmesį į vaikų laikysena. Daugelyje mokyklų suolai nepritaikyti pagal vaikų ūgį. Vaikai skaito ir rašo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!