GIMNASTIKA (Mokymo priemonė kūno kultūros specialybės studentams)

Žodis gimnastika kilęs iš graikų kalbos žodžio gimnos, kuris reiškia „nuogas, apnuogintas“.
ar VI a. pr. m. e.). Gimnastika tapo fizinio ugdymo sistema, apėmusia daug ir įvairių disciplinų.
įveikimu, ieties mėtymu ir t.t. Čia gimė daugelis pratimų, kurie naudojami šiandien. Norint įlipti į medį,
reikia tokių judesių, kaip lipimas į medį šakomis, užsikabinus kojomis (panašu į dabartinį skersinį),
įvairūs kybojimai, kliūčių įveikimas užsiverčiant, peršokimai remiantis rankomis. Vėliau šie pratimai
ir tapo pagrindu gimnastikai atsirasti.
1.1. Gimnastikos iðtakos Antikoje
Tikroji gimnastikos istorija prasideda vergvaldystės laikais. Labiausiai gimnastika suklestėjo
V–IV a. pr. m. e. antikinėje Eladoje, ypač Spartoje ir Atėnuose, bet gimnastikos kryptys tose valstybėse
buvo skirtingos. Jeigu Spartoje gimnastika buvo naudojama tik kariams rengti, tai Atėnuose ji buvo
svarbiausioji jauno žmogaus auklėjimo priemonė.
Iš pradžių sąvoka „gimnastika“ buvo universali. Ji apėmė įvairius fizinius pratimus, žaidimus,
šokius. Gimnastika Atėnuose, apie kurią rašė Platonas, buvo skirstoma į palestiką (čia įėjo lengvoji
atletika, sunkioji atletika, imtynės, fechtavimas, irklavimas) ir orchestiką. Orchestika dar buvo
suskaidyta į sferistiką (pratimai ir žaidimai su kamuoliu) ir iš esmės pačią orchestiką (kulto, kariniai-
sceniniai šokiai) bei kubistiką (akrobatikos pratimai). Orchestikoje vyravo plastikos, ritmikos, taip pat
raiškaus grožio šokio elementai, kurie vėliau buvo naudojami meninėje gimnastikoje, balete.
Kubistikos elementai, tokie kaip pratimai ant rankų, kūlvirsčiai, salto, pratimai ant virvės (taip pat
horizontalios), dabar atliekami akrobatikos ir sportinės gimnastikos varžybose. Romėnai nedaug
prisidėjo prie gimnastikos tobulinimo, bet jie pirmieji panaudojo pratimus ant medinio arklio mokydami
kavaleristus. Pirmasis, aprašęs pratimus ant medinio arklio ruošiant karius, buvo įžymus karvedys ir
istorikas Flavijus Vegecijus (IV m. e. a.).
1.2. Viduramþiø gimnastikos bruoþai
Žlugus vergovinei santvarkai ir iširus Romos imperijai, keitėsi pažiūra ir į kūno lavinimą.
Ankstyvojo feodalizmo laikais taip pat buvo skiriama nemažai dėmesio kūnui lavinti, nors religijos
atstovai tvirtino, kad tai nuodėmė. Tais laikais egzistavo riterių moralinis kodeksas, kuriame buvo
minimos riterio „septynios kilnios aistros“. Pagrindinė kario-raitelio „aistra“, be abejo, buvo jojimas.
Žmogus atlikdavo įvairius judesius jodamas ant arklio, surinkdavo daiktus nuo žemės, atlikdavo
įvairius šuolius stovėdamas ant arklio, posūkius balne....

Daugiau informacijos...