Kolektyvinė sutartis: "Achema"

Po Nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos kolektyvinių sutarčių įstatymas, kuris galiojo iki 1994 m. kovo 31 d. Jame buvo numatyta tik vienos rūšies kolektyvinės sutartys - lokalinės kolektyvinės sutartys žemiausiuoju - įmonės lygiu. Taigi visas darbo santykių reguliavimo modelis buvo sutelktas į atskirą įmonę. Tokia nuostata iš dalies prieštaravo tarptautiniams standartams ir Profesinių sąjungų įstatymo 12 straipsniui, įtvirtinantiems profesinių sąjungų teisę jungtis ir organizuotis bet kokiu lygiu ir kiekvienu iš šių lygių vesti derybas, sudaryti sutartis. Be to, ne visas darbo ir socialines prob lemas, pavyzdžiui, tokias kaip darbo vietų išsaugojimas, užimtumo politika, perkvalifikavimas, naujų darbo vietų kūrimo bendrų programų įgyvendinimas ir pan., galima išspręsti įmonės lygmenyje.
Pereinamuoju laikotarpiu privačiame ūkio sektoriuje vyravo nedidelės įmonės, kurių savininkai didėjan­čio nedarbo sąlygomis turėjo galimybių daryti spaudimą lokalinių kolektyvinių derybų part­neriams, taigi būtų sunku užtikrinti ir šalių ly­giateisiškumą. Todėl 1994 m. kovo 31 d. pakeitus Lietuvos Respublikos kolektyvinių sutarčių įstatymo pavadinimą ir pavadinus jį Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymu, įstatymų leidėjas įteisino naujos rūšies kolektyvines sutartis - kolektyvinius susitari­mus, sudaromus regioniniu, ūkio šakos ir t.t lygiu.
Lietuvoje darbo santykius reguliuoja pagrindini šalies įstatymas, aukščiausiąją teisinę galią turintis norminis teisės aktas- Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2002m. birželio 4d. Seimo priimtas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau- Darbo kodeksas) 1 , kuris įsigaliojo 2003 sausio 1d., kiti įstatymai reglamentuojantys darbo santykius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymai ir kiti norminiai teisės aktai. Darbo kodekse didelis dėmesys skiriamas kolektyviniams darbo santykiams. Taip yra dėl to, kad darbo santykių dalyviai nėra lygiaverčiai ir darbuotojas, kad ir koks kvalifikuotas bei išsilavinęs būtų, visada yra silpnesnioji pusė, lyginant su darbdaviu. Naujasis Darbo kodeksas, įsigaliojęs vietoje dar 1971m. priimto Darbo įstatymų kodekso bei po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo priimtų atskirų darbo įstatymų, skirtas lanksčiau, aiškiau, pilniau ir liberaliau reguliuoti darbo santykius. Rengiant darbo kodeksą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!