Koks lietuvio portretas atskleidžiamas lietuvių literatūroje?

Viešasis kalbėjimas

Koks lietuvio portretas atskleidžiamas lietuvių literatūroje?

Savo kalbėjime sieksiu pristatyti lietuvio portretą, kuris yra atskleidžiamas lietuvių literatūroje. XX a. lietuvių filosofas egzistencialistas Juozas Grinius yra sakęs, kad Rūpintojėlis ir Vytis yra kaip du lietuvio dvasios simboliai. Perfrazuojant J. Griniaus žodžius, galime suprasti, kad jam Vytis reiškė sėsliai gyventi norinčio lietuvio žemdirbio ryžtą ginti savo žemę, net jei sklypas nedidelis, o gynimo kaina – didžiulė. Tuomet Rūpintojėlis yra vienas populiariausių lietuvių vaizduojamojo meno bei tautodailės objektų, vienas lietuvių tautos simbolių. Kristus vaizduojamas sėdintis ant paaukštinimo, pasilenkęs, dažniausiai dešine ranka parėmęs galvą, o kairę padėjęs ant kelio, su erškėčių vainiku ant galvos, kraujo lašais ant veido ir kūno, pilnu liūdesio veidu. Vytis suteikia Rūpintojėlio bruožams žmogiškos kančios, o ne tik pasyvaus vergiško skausmo prasmę. O Rūpintojėlis savo ruožtu Vyčio bruožus nušviečia žmoniška šiluma. Abiem atvejais kalba lietuvio dvasia - ir Rūpintojėliu, ir Vyčiu. Abu jie kartu - šventieji lietuvio dvasios ženklai.

Lietuvos rašytojų literatūroje lietuviai yra vaizduojami iš dviejų pusių: iš to malonios, kitaip sakant geros bei tos, kurią dažnai norime neigti – blogos. Ta pati nuomonė supa ir visuomenę. Vieni lietuvį vertina kaip dorą, darbštų žmogų, tačiau yra ir tų, kurie lietuvį vadina savanaudžiu, arogantišku ir tinginiu. Dvi susidarusios nuomonės yra absoliučiai sau priešingos. Literatūroje dažniausiai pastebime tas teigiamas savybes. Lietuvis literatūroje yra apibūdinamas kaip darbštus, kantrus, artimas su gamta, turintis menišką sielos prigimtį ir linkęs būti romantiku.

Toks lietuvio paveikslas yra kuriamas XVIII a. Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininko – Kristijono Donelaičio. Savo poemoje “Metai”, pirmajame lietuvių grožinės literatūros kūrinyje, yra vaizduojamas Prūsijos lietuvių., gyvenusių Vyžlaukio valsčiuje, gyvenimas. „Metus“ sudaro keturios dalys: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Poemoje daugiausia dėmesio skiriama Mažosios Lietuvos gyventojams būrams bei yra atskleidžiama žemdirbių kultūrai būdinga pasaulėjauta.

Lietuvis - amžinai pirmas darbininkas, viską spėjantis, darbus griebte griebiantis. Bene plačiausiai lietuvių ūkiškumą ir darbštumą aprašo žymus XVIII a. liuteronų kunigas, lietuvių literatūros klasikas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis didaktinėje poemoje „Metai“. Tai ko gero pats žinomiausias ir labiausiai vertinamas šio rašytojo veikalas. Kūrinyje vaizduojamas Vyžlaukio valsčiaus būrų gyvenimas ir jų kasdienybė. Būrai Donelaičio didaktinėje poemoje yra ypač darbštūs ir dėl to labai gerbiami. Atkaklus darbas lemia visos visuomenės gerovę. Tad Donelaičiui smagu stebėti dirbančius būrus, kurie siekia savo tikslo ir dirbdami nedaro gėdos nei patiems sau, nei visuomenei, nes nepamina darbo svarbos, kaip skirtos Dievo valios. Taigi, žmogus literatūroje yra vaizduojamas kaip ypač darbštus ir tai akivaizdžiai matoma Kristijono Donelaičio „Metuose“.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!