Istorinė patirtis atskleidžiama literatūroje. Kokią patirtį atskleidžia lietuvių rašytojų kūriniai?

I. Įžanga.
Istorija yra viena iš svarbiausių sąvokų mūsų gyvenime. Ji primena mums tuos praeities įvykius ir aplinkybes, be kurių mes nežinotume, kas iš tikrųjų vyksta dabar. Tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad kiekvienas lietuvis daug istorijos sužino iš tėvų, senelių pasakojimų, bet didžiausia istorijos liudytoja yra literatūra, kurioje istoriniai faktai nesuklastoti ir nesumeluoti. Man atrodo, kad literatūros svarbiausia paskirtis – padėti skaitytojui pažinti savo šalies istorinę patirtį. Kiekvienas rašytojas, mylintis savo tėvynę, savo kūrinyje stengėsi perteikti išgyvenimus priespaudos, karo ir emigracijos laikotarpiu, papasakoti apie didingiausius šalies istorijos etapus, bet tuo pačiu jie skatino žmones būti neabejingiems iškilusiems rūpesčiams.Savo kalboje remdamasi Maironio bei Balio Sruogos kūryba aptarsiu skirtingą istorinę patirtį atskleistą literatūroje.
1. Teiginys.Literatūroje užfiksuoti didingiausi šalies istorijos etapai, turintys reikšmės tolimesniam šalies vystymuisi.
a) Maironio "Pavasario balsuose", poetas Maironis vaizduoja didingą Lietuvos praeitį skatina mąstyti apie tuometinę varganą Lietuvos padėtį. Praeitis poetui – gausios pilys, didūs kunigaikščiai, milžinų kapai, t.y. tautos istorija.“Trakų pilis” eilėraštyje praeitis poetizuojama: jos didingumą pabrėžia epitetai (“aukšti valdovai”, ”garbinga pilis”), perifrazė (“aukštus valdovus užmigdė kapai”), istorinė praeitis vadinama “vieškeliu amžių plačiu”, o sunki savo meto tikrovė – “tamsia naktimi”. “Laikai brangiausi” primena, jog lietuviai buvo galingi ir stiprūs. Praeities atminimas uždega krūtinę, teikia jėgų, padeda įveikti dabarties sunkumus.
b) Eilėraščio “Milžinų kapai” atskleidžia dramatiškiausius mūsų istorijos momentus- tolima praeitis, lietuvių kovos su kryžiuočiais. Tarsi regime lietuvius, kurie “galanda kirvius, kalavijus aštrius”, balnoja juodbėrius ir pulkais ties Kaunu per Nemuną plaukia. Kalbama apie ištroškusius garbės svetimšalius. Lyrinis siužetas baigiasi mūšio vaizdu. Dabar tas ženklas ženklina “kapai milžinų”. Didingai rūstūs vaizdai perteikia senovės lietuvių herojiškumą ir skatina priešintis dabarties negerovėms.
c) Eilėraštyje „Oi neverk, matušėle“ lyrinis subjektas kreipiasi į motiną, kuri prarado sūnų, ją ramina, kadangi, jo manymu, yra labai didvyriška pasiaukoti dėl tėvynės, ir už tai bus atlygintina: „Kam nusviro galva, tam dangaus angelai/ Vainiką iš deimantų pina“. Eilėraščio žmogus didžiuojasi, kad kunigaikštis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!