Koks lietuvio paveikslas kuriamas įvairių laikotarpių literatūroje?

Kiekviena tauta yra išskirtinė, turi tik jai būdingus bruožus, charakterio ypatybes. Negalima kalbėti apie charakterį kaip pastovią ir nuolatinę dvasinių bruožų visumą. Tiek asmens, tiek tautos charakteris nėra ir negali būti visiškai nekintantis. Nors jis kinta , tačiau vis dėlto pačios svarbiausios savybės išlieka pastovios. Tikriausiai ne vienas tautietis galėtų pasakyti, kokie bruožai būdingi lietuvių tautai. Juk Lietuva įvairiais istoriniais laikotarpiais yra išgyvenusi daug išbandymų, ji išliko dėl tam tikrų, tik šiai tautai būdingų savybių. Todėl nekeista, kad ir lietuvių literatūroje dažnai kalbama apie žemdirbių darbštumą, kuklumą, meilę tėvynei, patriotiškumą. Tautinis lietuvio charakteris atsispindi ir J. Tumo-Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ bei J. Radvano herojinėje poemoje ,,Radviliada“. Taigi mano kalbos tikslas – atskleisti, koks lietuvių tautinis charakteris vaizduojamas minėtų rašytojų kūriniuose.
Neoromantiko J. Tumo-Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ vaizduojamas lietuvis darbštus žmogus. Šią apysaką Tumas–Vaižgantas parašė, jau turėdamas nemažą kūrybinio darbo patirtį. Tai vienas geriausių jo kūrinių. Rašytojo sumanymas buvo parodyti sodžiaus žmogaus širdies švelnumą, būdo gerumą ir galų gale nelaimingą jo dalią. „Dėdės“ ir „dėdienės“ – tai ne giminystės ryšius rodančios sąvokos. „Dėdės“ – tai tarpinis asmuo tarp šeimos nario ir samdinio, jie dirba savo brolių ūkiuose tik už išlaikymą. Toks ir buvo Vaižganto pavaizduotas Mykoliukas. Trisdešimties metų vyrą, vadinamą mažybiniu vardu, galima būtų įsivaizduoti paliegusį, silpną ir dėl to taip šaukiamą, bet ne - ,,jis gražiai išaugęs, storas juosmenyje, pečiuitas, daugiau kaip vidutinio ūgio ir pagali.” Likimas kaimo pastumdėliui uždėjo dvigubą baudžiavą: dvaro ir namų. Neliko Mykoliuko kaip žmogaus, nebent tiek, kiek gali pasakyti lūpos ir graudi smuiko melodija. Kartais Mykolas Šiukšta šypsosi, yra laimingas. Būtent ta šypsena ir išreiškia Mykoliuko susitaikymą su gyvenimo jam užversta našta, kurią jis neša nesiskųsdamas. Tai pagrindinė Mykoliuko charakterio savybė, didele dalimi nulėmusi jo gyvenimą. Mykoliukas, būdamas visai gražios išvaizdos: ,,juodi juodi plaukeliai(…) , tamsus tamsus veidelis (…), graži graži lietuviška noselė”, visai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!