Lietuvio, gamtos ir pagonybės sąsaja lietuvių literatūroje ir kultūroje

Lietuvio, Gamtos ir pagonybės sąsaja lietuvių literatūroje ir kultūroje.
Lietuviai visais laikais turėjo gana artima ryšį su gamta. Senieji Lietuvos gyventojai, dar kitaip vadinami ,,baltais“ taip pat buvo pagonys, plačiau kalbant apie šia religiją norėčiau pabrėžti, kad pagonys labai artimai bendravo su gamta, tikėjo į medžius, gyvūniją, šventai tikėjo, kad augalai turi magiškų savybių, statė įvairias šventyklas miškuose, bene pati švenčiausia vieta buvo laikoma ažuolynas. Pagonybė buvo ir gana aktuoli tema kiekvienam lietuviui literatūroja, neretai kūriniuose aprošomi papročiai, pareiškiamas gailestis dėl jos nikimo.
Lietuviai dažnai melsdavosi įvairiems dievams, tam, kad jie suteiktu lietu, saule, gerą derliu,vienas iš dievu kurių Lietuviai prašydavo malonės yra Perkūnas - jis yra pasaulio tvarkos palaikytojas, dangiškasis teisėjas, moralės sargas. Didžiausias jo priešas – Velnias, atstovaujantis žemiškosioms blogosioms galioms. Lietuvos kaime 20a amžiaus pirmojoje pusėje Perkūnui plačiai aukoti smilkalai, maldose prašoma dangiškosios Perkūno karalystės. Perkūnas – žemės apvaisintojas, pavasarį ją apvalantis nuo piktų jėgų žaibais. Liaudies tikėta, jog po perkūnijos galima pradėti maudytis vandens telkiniuose bei imtis žemės ūkio darbų.
Tikėta, kad Perkūnas duoda žemei lietų, griausmu pažadina derlingumą, persekioja piktąsias dvasias. Perkūnas, kaip audros ir griaustinio dievas, Perkunas teisybės saugotojas ir nusikaltėlių baudėjas, piktas ir nepermaldaujamas, bet kartu teisingas. Griaustinio buveinė buvo siejama su kalnu, ąžuolu, debesimis, o jis pats įsivaizduojamas žmogaus pavidalo, dažnai kaip pražilęs senis, o kartais ir su raudona barzda, gyvenęs debesyse ir važinėjąs padangėse ratais. Rankose jis laikąs kirvį, kuris, mestas į žemę, grįžta atgal. Perkūno simbolis – kirvukas.
Taip pat lietuvių mitologijoje daug moteriškų dievybių. Jos daugiausia siejamos su moteriškais darbais, rūpesčiais, su gimimu, gyvenimu ir mirtimi. Vienos deivės buvo žmonių gynėjos nuo įvairių blogybių, visokio gėrio davėjos. Jos pažadindavo prie darbo, miškuose nurodydavo takelius ir kelius, saugodamos nuo paklydimo, medžiams ir augalams suteikdavo vaisius, padėdavo moterims dirbti įvairius darbus, globodavo bejėges, sutaikydavo susipykusias ir t.t. Kita vertus, buvo deivių, nešančių visokias blogybes, ligas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!