Klonavimas

Terminas „klonas“ reiškia genetinį identiškumą. Žodis „klonas“ kilęs iš graikiško žodžio „šakelė“ ir taip padaryta ne be reikalo. Daugelis augalų kurie gali daugintis vegetatyviniu dauginimusi iš tikrųjų užaugina savo paties kloną.
Ne tik augalai gali sukurti savo kloną. Neapvaisinti kai kurių gyvūnų kiaušinėliai esant tam tikroms sąlygoms gali išaugti į suaugusius individus. Tam kiaušinėliai patalpinami į specifinį cheminį tirpalą, kur ir pasiekia galutinę stadiją. Šis procesas vadinamas patogeneze.
Taip pat kai kurios bakterijos klonuoja save, nes jos iš vienos dalijasi į dvi tokias pačias vėliau paauga ir vėl kartojasi tas pats.
Penkiasdešimtaisiais metais Robertas Brigsas ir Tomas Kingsas iš vėžinių ligų instituto pradėjo eksperimentus su amfibijomis. Buožgalvių klonavimui jie išrado naują mikrochirurginį metodą, kuris buvo pavadintas branduolio transplantacija. Iš pradžių iš kiaušinio ląstelės buvo pašalinamas branduolys, tai yra molekulinė struktūra kuri atsako už visą ląstelės genetinę struktūrą, augimą, vystimasi. Tada imama kito tos pačio rūšies embriono dalelė ir sujungiama su kiaušinio ląstele be branduolio. Po to jos paveikiamos silpno elektros impulso ir dalelės sujungiamos. Taip gauta molekulė pradeda augti ir ilgainiui tampa embrionu.
Augimo metu ląstelės įgauna tam tikrą specializaciją, tampa odos, kraujo, plaukų arba kitomis ląstelėmis. Kadangi tuo metu buvo manoma, kad specializuotų ląstelių panaudoti kaip genetinės medžiagos šaltinio negalima, teko tenkintis embriono ląstelėmis ankstyvojoje jo išsivystymo stadijoje. Tokiu atveju klonuoto embriono išsivystymo tikimybė iki buožgalvio sudarė 80%.
Penkiasdešimtųjų pabaigoje biologas Džonas Gardonas pradėjo eksperimentus su suaugusių individų ląstelėmis. Branduolių pašalinimui jis naudojo ultravioletinį spinduliavimą, o vietoj jaunų ląstelių, naudojo jau susiformavusias. Dėje tik 10 procentų ląstelių po transplantacijos vystėsi toliau ir tik 1 procentas buvo pagimdyti subrendę individai, Gardono bandymai turėjo didelę mokslinę reikšmę. Jie parodė, kad bet kuri gyvo sutvėrimo organizmo specializuota ląstelė turi pakankamai genetinės informacijos, kad būtų galima sukurti kloną. Tai parodė, kad kai kurie genai lieka aktyvūs, o kai kurie — ne. Sugebėjimas pridėti reikiamus genus yra raktas į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!