Genetikos mokslas

Genetika – mokslas apie paveldimas organizmo potencijas, apie tai, kaip jos atsiranda, kaip perduodamos iš kartos į kartą ir kaip pasireiškia atskiro individo gyvenime bei populiacijoje. Kiekvienas vaikas pradeda savo gyvenimą, turėdamas fiksuotą paveldėtų pradmenų kompleksą; nuo šių pradmenų priklauso, kaip jis reaguoja į aplinką, kitaip tariant, jie nuliame tą konkretų vyrą ar moterį, kuris iš jo išauga. Vadinasi, kad galėtume protingai spręsti tokias svarbias žmonijos problemas, kaip sveikata ir susirgimai, santuoka ir vaikų gimdymas, rasiniai ir klasiniai skirtumai, išsimokslinimas ir specialybės pasirinkimas, silpnaprotystė ir nusikalstamumas, būtina žinoti genetiką.
Milijardus metų Žemėje egzistuoja gyvybė. Įvairios jos formos supa mus, ir mes patys esame viena iš jos pasireiškimo formų. Apie gyvybės šaltinius galima tik spėlioti, bet galime būti tikri, kad pirmosios gyvybės formos buvo daug paprastesnės už bet kurį šiuo metu egzistuojantį organizmą. Procesas, dėl kurio senosios gyvybės formos virto šiuolaikinėmis, vadinamas evoliucija.
Gyvybei būdingos trys pirminės savybės, kurių dėka galima evoliucija. Pirmoji – pati gyvybės esmė, jos sugebėjimas kurti gyvybę – daugintis. Antroji – progresyvinė jėga, kurianti naujus gyvo organizmo pakitimus; ši jėga vadinama mutacija (arba kintamumu). Trečioji savybė – konservatyvi tendencija išlaikyti mutacijos sukeltus paktimus, vadinama paveldimumu.
Be dauginimosi gyvybė nustotų egzistuoti. Be paveldimumo nebūtų paveldėjimo iš vienos kartos į kitą. Be mutacijos nebūtų kintamumo, ir gyvybė niekada nebūtų išsivysčiusi daugiau, negu jos pirminės formos.
Genomas – pilnas kompleksas paveldimų faktorių, esantis haploidiniame chromosomų rinkinyje.
Haploidinis chromosomų rinkinys – tik 23 chromosomos. Šį skaičių turi tik lytinės ląstelės. Pilnas chromosomų skaičius vadinamas diploidiniu (46 chromosomos arba 23 chromosomų poros).
Jeigu lytinės ląstelės, arba gametos, turėtų ne 23, o 46 chromosomas, tai iš jų atsiradusi zigota turės atitinkamai jau 92 chromosomas, o dar sekančios kartos – 184 chromosomas ir taip toliau. Taigi kiekviena nauja žmonių karta turėtų dvigubai didesnį chromosomų rinkinį, o dabartinis žmogus – astronominį skaičių genetinių vienetų.
Iš vienos apvaisintos kiaušialąstės besivystantis žmogus gauna tėvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!