Genetikos pagrindų teorija

Genas – DNR ar RNR dalis, koduojanti tam tikrą produktą. Genai giminingi arba ne. Giminingi genai – aleliniai genai.
Monohibridinis kryžminimas– kai tiriamas vienas alelinių genų poros paveldėjimas. Dihibridinis kryžminimas – kai 2 nealelinių genų analizė. Trihibridinis – kai 3 nealelinių. Homozigotiniai – organizmai genetiškai gryni, eilėje kartų nepraranda požymių. Heterozigotiniai – kurie gali skilti, turi 2 rūšių paveldėjimo faktorius.
Fenotipas – požymių visuma.
Genotipas – genetinių galimybių visuma.
Analizuojamasis kryžminimas – kai žinoma viena iš tėvinių formų.
Genų žymėjimo nomenklatūra
Drozofilos motocila light W
Laukinis nepakitęs tipas W+
Mutacija įvykusi W-
Mielių genetikoje iš didž. Raidės AD (adeninas)
Adeninas ade
Dominuojanti spalva A
Recesyviniai a
Dominuojančios gametos A
Vaikai F
Mendelio dėsniai
1) pirmosios hibridų kartos vienodumo dėsnis hibridams, kurių tėvai homozigotiniai F1 kartoje pasireiškia tik dominuojantis genas
2) skilimo dėsnis. Pradedant F2 karta palikuonys susiskaido į grupes, kurių sk. ir santykis priklauso nuo to, pagal kelis genus hibridai F1 kartoje yra heterozigotiniai
3)visiems eukariotams dėsningas genetinis gametų grynumas( pateko po 1 iš tėvų homologų)
Alelinių ir nealelinių genų sąveika
Diploidinis organizmas branduolyje turi 2 haploidinius rinkinius, todėl eukariotams būdinga heterozigotinių ir alelinių genų sąveika.
Alelinių genų sąveikos tipai:
1.visiškas dominavimas( homozigotiniai)
2.nevisiškas dominavimas. Šiuo atveju heterozigotiniai organizmai yra tarpinio tarp abiejų homozigotinių fenotipo, pagal tai galima atskirti heterozigotus nuo homozigotų. Nevisiškas dominavimas gali būti susijęs su fermentų stoka, pvz.: feniltomozija – trūkstant tam tikro fermento, kaupiasi metabolitai, to pasekoje vystosi silpnaprotystė, galaktozemija – angliavandenis galaktozė dėl fermento stokos tampa skaidomas kitu būdu
3.ko dominavimas. Kai sąveikos tarp dominuojančių genų nebūna ir pasireiškia abu genai, pvz.: žmogaus kraujo grupės
4.super dominavimas – sąveika tarp alelinių genų, po sukryžminimo gaunamas ryškesnis požymis
Nealelinių genų sąveika:
1 modifikacinė – reguliacinė. Kiekviename požymyje galima išskirti pagrindinį geną ir genus modifikatorius, modifikatorinis genas gali nulemti požymį arba vienaip ar kitaip pasireikšti. Genai modif panaudojami augalų ir gyvūnų selekcijoje.
Epistaziniai genai –genai, kurie modifikuoja kt. genų veiklą, jie gali slopinti kt. dominuojančių genų veiklą.
Genai modifikatoriai keičia ypatybes
a)veiklą sustiprina arba susilpnina
b)įtakoja geno penetrantiškumą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!