Visi lytiškai besidauginatys organizmai susilaukia į save panašių palikuonių, nors jie nėra tiksli tėvų kopija. Taip atsitinka todėl, kad iš kartos į kartą palikuonims perduodami chromosomose slypintys genai, kurie ir nulemia tam tikrų požymių susidraymą bei pasireiškimą.
Visi lytiškai besidauginatys organizmai susilaukia į save panašių palikuonių, nors jie nėra tiksli tėvų kopija. Taip atsitinka todėl, kad iš kartos į kartą palikuonims perduodami chromosomose slypintys genai, kurie ir nulemia tam tikrų požymių susidraymą bei pasireiškimą.
• Paveldimumas – visų organizmų savybė išsaugoti ir perduoti ateinančioms kartoms rūšiai būdingus požymius.
Dėl paveldimumo tos pačios rūšies organizmai atrodo visi panašūs, pavyzdžiui, viena didžioji zylė labai panaši į kitas tos rūšies zyles. Tačiau atidžiau patyrinėjus, galima rasti nemažai skirtumų: skirsis jų masė, sparnų ilgis, plunksnų skaičius. Šiuos skirtumus nulemia individo savitas ir tik jam būdingas genų rinkinys, kuris skiriasi nuo kitų zylių genų rinkinių. Tokie natūralūs skirtumai tarp gyvų organizmų susidaro dėl kintamumo.
Dėl paveldimumo tos pačios rūšies organizmai atrodo visi panašūs, pavyzdžiui, viena didžioji zylė labai panaši į kitas tos rūšies zyles. Tačiau atidžiau patyrinėjus, galima rasti nemažai skirtumų: skirsis jų masė, sparnų ilgis, plunksnų skaičius. Šiuos skirtumus nulemia individo savitas ir tik jam būdingas genų rinkinys, kuris skiriasi nuo kitų zylių genų rinkinių. Tokie natūralūs skirtumai tarp gyvų organizmų susidaro dėl kintamumo.
• Kintamumas – tai visų gyvų organizmų savybė įgyti naujų, tėviniams individams nebūdingų požymių.
Kartais kintanumo požymių gali atsirasti visai atsitiktinai dėl DNR molekulės, chromosomų pakitimų, vadinamų mutacijomis. Jos atsiranda veikiant tam tikriems aplinkos veiksniams – mutagenams. Mutacijos, atsiradusios lytinėse ląstelėse, gali būti paveldimos iš kartos į kartą. Tai gyvų organizmų kintamumo šaltinis. Jeigu naujai įgyti požymiai perduodami palikuonims, jie vadinami paveldimais požymiais, kurių formavimąsi nulemia homologinėse chromosomose esantys aleliniai genai.
Kartais kintanumo požymių gali atsirasti visai atsitiktinai dėl DNR molekulės, chromosomų pakitimų, vadinamų mutacijomis. Jos atsiranda veikiant tam...
Šį darbą sudaro 603 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!