Dominuojančių ir recesyvinių požymių įvairovės tyrimas

• akių spalvą
(tamsios akys dominuoja šviesių atžvilgiu);
• ausų spenelių priaugimą
(nepriaugę ausų speneliai dominuoja priaugusių atžvilgiu);
• strazdanotumą
(strazdanota oda dominuoja odos be strazdanų atžvilgiu);
• pirštų ilgį
(ilgi pirštai dominuoja trumpų atžvilgiu);
• dešiniarankiškumą ir kairiarankiškumą
(dešiniarankiškumas dominuoja kairiarankiškumo atžvilgiu);
Turėsime nustatyti, ar šie požymiai yra tarpusavyje susiję (pvz. tamsūs plaukai, tamsios akys, nestrazdanotas veidas). Gautus rezultatus pateiksime diagramomis, juos apibendrinsime, ir padarysime išvadas.
Tamsūs, garbanoti plaukai
Ausų speneliai
Tamsios akys priaugę
Nestrazdanotas veidas
Darbo eiga
Iš anksto suplanavome seką darbų, kuriuos reikės atlikti:
1. informacijos apie žmogaus genetikos tyrimų istoriją, naudojamų mokslinių terminų ir jų reikšmių, straipsnių paieška mokomuosiuose vadovėliuose, mokslinėse knygose ir interneto svetainėse;
2. šimto asmenų fenotipų tyrimas;
3. darbo apibendrinimas ir išvadų padarymas;
4. surinktų duomenų surūšiavimas ir suvedimas į kompiuterį.
Žmogaus genetikos tyrimų istorija
Žmogaus genetikos istorija trumpa (faktiškai galima teigti, kad šis mokslas gimė XX a. pradžioje), tačiau kupina kvapą gniaužiančių idėjų, netikėtų atradimų. Tiesa, netrūko ir nuopuolių: genetikos pasiekimais bandyta grįsti rasizmo teoriją, pateisinti politines represijas, masinį kišimąsi į žmogaus genofondą. Tokiais laikotarpiais
domėjimasis šiuo mokslu smarkiai atslūgdavo.
Pagrindinius paveldėjimo tipus jau seniai, dar iki G. Mendelio epochinio atradimo 1865 m., aprašė įvairūs autoriai, dažniausiai medikai. Pirmosios užuominos apie požymių ir ligų paveldėjimą aptinkamos Talmude: jame teigiama, kad labai pavojinga apipjaustyti naujagimius berniukus, kurių vyresnieji broliai arba dėdės iš motinos pusės serga hemofilija.
1752 m. P.L.M. de Mopertiui (1689-1759) aprašė paveldimą dominantinį požymį polidaktiliją (daugiau nei penki kojų ar rankų pirštai) ir recesyviai pasireiškiantį negrų albinizmą (įgimtą pigmento stoką). Be to, jis iškėlė mintį, kad paveldimi pradai gali kisti. Deja, jo atliktas darbas liko nepastebėtas.
XIX a. paveldimos ligos buvo tiriamos daug plačiau. Keli autoriai tuo pat metu aprašė hemofilijos paveldėjimą. Pasirodė pirmosios knygos. 1814 m. išleistas „Traktatas apie ligų paveldimąsias savybes, numanomas remiantis klinikiniu stebėjimu“. Jo autorius - Londono gydytojas Markas Adamsas (1756-1818). Po metų šis veikalas pasirodė pavadinimu „Filosofinis traktatas apie žmonių rasės paveldimąsias savybes“. Jame buvo suformuluotos pagrindinės žmogaus genetikos idėjos, taigi jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!