Vadovas: doc. dr.
Organizmų paveldimumą ir kintamumą tiria genetika. Visiems gyviems organizmams būdingas paveldimumas – gebėjimas atgaminti į save panašius palikuonis. Tačiau palikuonys niekuomet nebūna vienodi. Tos pačios obels obuoliai skirtingo dydžio, vienos vados gyvūnai – skirtingų spalvų, judrumo ir pan.. Čia pasireiškia priešinga paveldimumui savybė – kintamumas. Tai naujų, netipiškų požymių atsiradimas, priklausomai nuo vidinės ar išorinės aplinkos sąlygų. Genetikai didelį dėmesį skiria į paveldimų kitimų – mutacijų – susidarymo mechanizmą ir priežastis. Genetikos mokslas svarbus praktiniu požiūriu. Tai selekcijos mokslinis pagrindas. Žinodami paveldimumo ir kintamumo dėsningumus, selekcininkai greičiau ir efektyviau sukuria labai produktyvias gyvūnų ir augalų veisles. Žinios apie paveldimumą buvo sukauptos tyrinėjant labai įvairius organizmus – žirnius, vaisines museles, grybus, bakterijas ir kt.
Gregoras Mendelis – pirmųjų paveldimumo ir paveldėjimo dėsnių autorius, kuris, atlikdamas bandymus su žirniais, nustatė, kad kiekvienas iš tėvų palikuoniui perduoda ne patį požymį, bet tam tikrą paveldimumą faktorių, lemiantį ta požymį, tačiau šis teiginys nebuvo iš karto pripažintas. 1900 m. trys mokslininkai – de Frysas, Korensas, Čermakas savo darbais patvirtino Mendelio dėsnius. Tačiau naujausių mokslinių eksperimentų su gyvūnais metu mokslininkams pavyko paneigti genetikos paveldimumo dėsnius (t.y. Mendelio dėsnius): Eksperimentai su pelėmis parodė, kad savo palikuonims galima perduoti tas savybes, kurių geno tėvai net neturėjo[11].
Pagrindiniai paveldėjimo dėsniai atsirado 1865m. ir juos suformulavo Gregoras Mendelis. Iš naujo šiuos dėsnius 1900m. atrado ir patvirtino Hugo de Frysas, Karlas Korensas ir E. Čermakas.
Tuo metu, kai Mendelis pradėjo paveldimumo tyrimus, buvo populiari požymių susiliejimo teorija. Ji teigia, kad ir kokie skirtingi būtų tėvai, palikuonys paveldi jų požymių „vidurkį“. Priešingai negu jo pirmtakai, kurie tyrė neatskirų požymių, o jų visumos paveldėjimą, Mendelis tyrimams pasirinko tik septynis skirtingus sėjamojo žirnio požymius ir rezultatų analizei pritaikė statistinius skaičiavimus. Buvo atlikti išsamūs tyrimai: Šį darbą Mendelis vykdė aštuonetą metų, per tą laikotarpį jis išaugino bei detaliai ištyrė apie 10000 augalų(žirnių) ir tik po to...
Šį darbą sudaro 2550 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!