Genetiškai modifikuoti organizmai, galimos ekologinės problemos

Globalios demografinės problemos tiesiogiai siejamos su vis didėjančiais įvairių resursų poreikiais. Vienos iš neatidėliotinai spręstinų yra pakankamo apsirūpinimo maisto produktais programos.
Nors pasaulyje kasmet įsisavinami vis nauji tūkstančiai hektarų, tačiau žemdirbystėje panaudojamų žemių plotai beveik nedidėja. Šis paradoksas aiškinamas tuo, kad tuo pat metu gana didelė (globaliu mastu tai prilygsta Prancūzijai) buvusių dirbamų žemių tampa visai netinkamos žemės kultūrų auginimui. Reiškinio priežastys slypi žmonių neprotingame ūkininkavime: pastovi dirbamų žemių erozija, defliacija, acidofikacija, solifliukcija, dalinis ar visiškas užnuodijimas ilgai neįrančiomis cheminėmis bei radioktyviomis medžiagomis ir/ar jų junginiais.
Daugelio valstybių žemės ūkio sektoriuje vietoje ekstensyvaus pereinama prie intensyvaus ūkininkavimo būdų: ieškoma naujų efektyvesnių ūkininkavimo formų, modernesnių tręšimo, lietinimo, apsaugos nuo kenkėjų technologijų, naujų labai produktyvių rajonuotų veislių ir kt..
Vienas iš tų kelių yra geninės inžinėrijos technologijos – rekombinantinių DNR molekulių technologijų dėka konstruojami nauji genotipai tarp įvairių augalų ir gyvūnų, bakterijų, mikroorganizmų, kurie labiausiai atitinka jiems keliamus konkrečius reikalavimus.
Genetinė inžinierija tai organizmų genų bei genotipų konstravimas, kai manipuliuojama ne tik atskirais genais bei dalimis, bet ir ląstelėmis, jų dalimis (organoidais), pavienėmis chromosomomis. Ji apima genų inžinieriją, genų ekspresijos ir baltymų sekrecijos bei stabilumo recipiento ląstelėje tyrimus, genetinę transformaciją ir kt. Vienas iš svarbių genetinės inžinierijos klausimų yra specialių molekulių, sąlygojančių rekombinantinių DNR molekulių replikaciją, transkripciją recipiento ląstelėje ir vadinamų vektoriais, sukūrimas.
Perkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis būtų toje ląstelėje, iš kurios yra paimtas. Todėl augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui, įterpus į augalų chromosomas atitinkamą bakterijos geną, kuris sintetina nuodingus kai kurioms vabzdžių rūšims baltymus, tokie augalai tampa atsparūs kenkėjams. Genų inžinierijos metodais yra sukurti mikroorganizmų kamienai, sintetinantys žmogaus biopolimerus: augimo hormonus, insuliną ir kt. dar anksčiau buvo sukurti mikroorganizmų kamienai – antiobiotikų producentai.
Tačiau mokslininkai susiduria su daugybe kliūčių. Sudėtinga numatyti, kurioje DNR grandinės vietoje įsiterps svetimas genas, kaip “įsibrovėlis’’ sąveikaus su esamais genais....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!