Klasės auklėtojo vieta ir vaidmuo ugdymo procese

Švietymos reformos kaita kelia vis sudėtingesnius reikalavimus ugdymo proceso organizavimui. Visų pirma tai susiję su sistemingų požiūriu į mokyklos veiklą, su gebėjimu suvokti savo, kaip pedagogo ir klasės auklėtojo, misiją.
Mokykla – intelektualinės, dvasinės, kulturinės veiklos, lemiančios vaiko asmenybės tapsmą, erdvė. Kiekviena konkreti mokykla turi pedagoginį, socialinį, kultūrinį savitumą, savo tradicijas, individualų požiūrį į planavimo veiklą apskritai. Tikslingo planavimo sąlygą – jo konkrečiam auklėjimui ir konkrečiai ugdytinių bendruomenei. Šiuo požiūriu optimali planavimo forma – individualioji klasės auklėtojo programa.
Individualioji programa – tai individualus, savitas, atliepiantis konkrečius auklėtinių poreikius ir prigimtinės galias, raidos ypatumus ir skirtybes, orientuotas į mokyklos, regiono specifiką veiklos planavimas, kuris inicijuoja auklėtinių, klasės auklėtojo, tėvų, mokyklos bendruomenės sąveiką ir bendradarbiavimą.
KLASĖS AUKLĖTOJO VEIKLOS YPATUMAI.
Mokykloje reikšmingiausia vaikų aplinka tampa jo klasės bendruomenė, kurioje jis praleidžia 7-12 metų. Joje jis lyderiauja ar išgyvena vienišumo jausmą, aranda ir praranda draugus, vertina save ir kitus, bendrauja ir bendradarbiauja, mokosi dirbti su draugais ir nemėgstamais mokiniais, kartu planuoja, derinainteresu, analizuoja ir vertina poelgius, atsako už veiklos rezultatus, atstovauja sau bei savo bendruomenei ir kt. Šiuo gyvenimo tarpsniu vaiko, paauglio, jaunuolio gyvenime svarbus vaidmuo tenka klasės auklėtojui, kuris pašauktas padėti auklėtiniui išmokti gyventi ir elgtis naujoje socialinėje – kultūrinėje erdvėje. Pagrindinis šios erdvės komponentas – mokymasis, o ją organizuojantis vadovaujantis asmuo – mokytojas.
Ugdytinio ir klasės bendruomenės sąveika yra dinamiškair nuolat kintanti. Kuo mažesnis mokinių amžius, tuo asmeniniai vertinimai, požiūriai ir tarpasmeniniai santykiai nepastovesni, dažnai nemotyvuoti. Moksleiviams socialiai ir intelektualiai bręstant keičiasi klasės tarpasmeninių santykių pobūdis, jų tarpusavio sąveika ir įtaka. Bendravimas tampa motyvuotas, reikšmingas, pastovus, grindžiamas intersųbendrumu ir požiūrių vieningumu.
Akivaizdu, kad draugų, mokinių grupių ir klasės bendruomenės įtaka mokinio asmenybės raidai ir tobulėjimui – mokymuisi, dorovinei ir socialinei brandai, psichinei ir fizinei sveikatai – didžiulė. Kita vertus, asmenybės kryptingumą, kaip teigia psichologai ir pedagogai, lemia jos prigimtis, šeima, giminė, regionas, žiniasklaida ir kiti vidiniai ir išoriniai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!