Kiekybinių tyrimų prigimtis, struktūra ir ribos

Šiuo metu yra jaučiamas didelis poreikis gauti informaciją apie situaciją rinkoje ir jos perspektyvas. Taip pat labai populiarūs tyrimai apie žmonių įpročius, elgesį bei prioritetus. Gauti visapusiškų žinių apie tai labiausiai padeda moksliniai ekonominiai tyrimai, kurių pateiktos išvados padeda verslo įmonėms, valdžios institucijoms ar kitiems suinteresuotiems asmenims susidaryti nuomonę apie esamą situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus.
Taigi ekonominiai tyrimai išaiškina, kokį poveikį ekonominių reiškinių ir procesų kitimas gali turėti tyrimo užsakovui. Pagal informacijos tipą skiriami kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Kokybiniai tyrimai paprastai remiasi psichologiniais ir sociologiniais metodais, o kiekybiniai – statistine informacija. [1, 126] Savo darbe aš nagrinėsiu kiekybinius tyrimus bei pristatysiu jų pagrindinius požymius bei struktūrą.
Moksliniais tyrimais siekiama išnagrinėti naujus reiškinius ir procesus, aprašyti situacijas ir įvykius, juos paaiškinti. Mokslinis tyrimas apibūdinamas kaip sisteminis būdas duoti klausimus. Tai – detali studija gauti naują informaciją, patikrinti esamas žinias ir jas pagausinti, išspręsti tam tikrą problemą, suformuluoti išvadas, numatyti ir projektuoti ateitį. [1, 29].
• Hipotezių tikrinimas;
• Tolesnis hipotezių tikslinimas ir rezultatų gerinimas;
• Rezultatų aiškinimas ir išvadų formulavimas. [1, 30]
Šie žingsniai tinka ir kiekybiniams tyrimams, jie plačiau nagrinėjami skyrelyje „Tyrimo procesas“.
Kiekybiniai tyrimai daugiausia remiasi pozityvizmo paradigma, kuri atsirado XIX amžiuje, o jos įkvėpėjas buvo Augustas Kontas (Auguste Compte 1798-1857). Pozityvistai pabrėžė mokslinio žinojimo svarbą, tad „geras“ kiekybinis tyrimas turi būti paremtas dominančio objekto stebėjimu, tiksliu jo įvertinimu, statistine analize ir tiesiomis, kurios gali būti įrodytos arba paneigtos. Tyrimo hipotezės yra tikrinamos kruopščiai apdorojant duomenis, paprastai tai būna statistika. Šių tyrimų tikslas yra rasti universalius dėsnius, pagal kuriuos mes galėtume nuspėti ir kontroliuoti įvykius, tad svarbiausia pozityvistų prielaida yra, kad universalūs gamtos dėsniai veikia pagal nuspėjamus, loginius principus. Idealiu kiekybiniu tyrimu laikomas toks, kuris apibrėžia tyrimo hipotezę (tikėtiną problemos sprendimą) ir tuomet mėgina įrodyti, jos ši tyrimo hipotezė yra klaidinga – tai yra, įrodyti nulinę hipotezę. [2, 34]
Pagrindiniai kiekybių tyrimų bruožai:
• Tyrimas yra objektyvus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!