XX a. pabaigoje daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių ėmėsi keisti savo mokslo politiką. Pokyčius lėmė keletas pagrindinių veiksnių – būtinybė vystyti naujas tyrimų sritis, netelpančias į tradicinių disciplinų rėmus ir su tuo susiję pačių tyrimų organizavimo nauji būdai, vis didėjantis verslo įmonių indėlis į tyrimų sektorių, aktyvesnis plačiosios visuomenės domėjimasis valstybės lėšomis vystomomis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) kryptimis bei siekių daryti joms įtaką. Moksliniuose tyrimuose nyksta tradicinių disciplinų ribos, tyrimų vertės matu tampa ne tik tyrimų rezultatų pripažinimas akademinėje bendruomenėje, bet ir pritaikymo inovatyvumas bei efektyvumas. Moksliniai tyrimai vis dažniau atliekami ne vien valstybės remiamose akademinėse įstaigose, bet ir verslo, privačiajame ne pelno sektoriuose. Reaguodamos į pasikeitusią socialinę aplinką, siekdamos išnaudoti naujas galimybes bei užtikrinti ilgalaikį savo MTEP sistemų tvarumą, pažangiausių šalių vyriausybės pradėjo aktyviau koordinuoti vykdomus tyrimus šalies mastu, didesni dėmesį skirti strateginiam tyrimų sistemos planavimui, sudarė palankias galimybes įvairioms interesų grupėms (tarp jų – verslo sektoriaus, plačiosios visuomenės) dalyvauti formuojant ir įgyvendinant mokslo tyrimų politiką (1).
Šio darbo tikslas – išanalizuoti mokslo tyrimų nacionalinį modelį Lietuvoje.
• Pristatyti patentų sistemą;
• Supažindinti su ES Struktūrinių fondų panaudojimo kryptingumu.
Darbo metodika – mokslinės literatūros ir antrinių duomenų analizė.
1. Tikslai, plėtros politika ir priemonės
1.1. Mokslo tyrimų nacionalinis modelis Lietuvoje. Tikslai
Nacionaliniai tikslai yra ne tik daugiaplaniai, bet ir tarpusavyje susiję sudėtingais ryšiais, kurių pobūdį ir mastą nelengva nustatyti. Tokiomis sąlygomis be rimtesnių studijų išskaidyti nacionalinius tikslus į konstruktyvius uždavinius kažin ar įmanoma, dar sudėtingiau įvertinti planuojamų priemonių padarinius, nes jie pasireikš daugelyje sričių. Technologinė pažanga yra susijusi su visais šalies raidos aspektais, vadinasi, siekiant suformuluoti MTP strategiją pirmiausia reikia apmąstyti visą šalies plėtros strategiją, kur ūkio plėtra, žinoma, yra svarbiausia, o tik paskui imtis analizuoti MTP politiką.
Bendriausias MTP tikslas yra padėti visuomenei pasiekti materialią ir dvasinę gerovę, ji apima sparčią ir stabilią ekonomikos plėtrą, sveiką gyvenimo aplinką, kultūros lygio kilimą ir t....
Šį darbą sudaro 10308 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!