Mokslo samprata. Referatas

ĮVADAS

Mokslas - žmonių intelektinė veikla, kurios tikslas yra suprasti ir paaiškinti tikrovės reiškinius, bei taikyti visuomenės poreikiams. Šia veikla yra sukauptos žinios apie tikrovę – vienas pagrindinių kultūros komponentų. Socialinė institucija, apimanti mokslinę veiklą vykdančių žmonių bendruomenę, turinčią savą socialinę ir ekonominę struktūrą.

Tačiau įvairiose kultūrose mokslu vadinama nevienoda veikla ir sukauptos žinios. Senovėje mokslas reiškė išmintį, žinojimą ir patirtį. Šiuolaikine prasme žodis mokslas pradėtas vartoti tik 19 amžiuje. Iki tol gamtos mokslų žinių sistema buvo vadinama gamtos filosofija. Vakarų kultūrai būdinga mokslą tapatinti su fizinio pasaulio moksliniais tyrimais, o matematika, humanitariniai mokslai ir socialiniai mokslai laikomi kitokia veikla. Lietuvoje mokslu vadinama bet kuri iš šių veiklos sričių, bet fizinio pasaulio tyrimai vadinami gamtos mokslais.

Taip pat mokslas yra objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneigiant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, tai yra teoriškai ir empiriškai įrodytas žinias), tiriant tikrovę. Pasak mokslo filosofo K. Popperio, „mokslas – drąsus buvusių teorijų neigimas bei faktų verifikavimas (tikrinimas) bei falsifikavimas (paneigimas atskleidžiant neadekvatumą realybei)“.

Darbo tikslas: išsiaiškinti mokslo sampratą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslo sampratą ir istoriją;

2. Išanalizuoti filosofijos ir mokslo santykį.

1. MOKSLO SAMPRATA IR ISTORIJA

Mokslas – tai logiškai sutvarkyta pagrįstų teiginių ir esančių patikrinimo stadijoje hipotezių, apie realių daiktų ir reiškinių bei teorinių konstruktų savybes, santykius ir pan., nuolatos vystoma ir tobulinama sistema. Ši sistema yra žmonių sąmoningos veiklos, siekiančios pažinti, įsisavinti ir panaudoti savo praktiniams tikslams objektyvaus pasaulio reiškinius, rezultatus. Ši žmonių veikla vadinama moksline. Jos būdingas bruožas yra tai, kad ji turi tam tikras pažinimo elgesio taisykles, t. y. mokslinio pažinimo metodus. Šie metodai yra mokslo integrali dalis ir specifinis bruožas, atskiriantis mokslines žinias nuo sveiko proto lygio įsitikinimų, gautų kasdienių žinių pagrindu.

Mokslo atsiradimas yra žmonijos civilizacinių poreikių, kurie formavosi nuo seniausių laikų, rezultatas. Astronomija laikoma vienu pirmųjų atsiradusių mokslų, nes dėl keturių metų laikų skirtumų ji buvo būtina žmonėms, užsiimantiems gyvulininkyste ir žemdirbyste. Prasidėjo ir matematikos studijos, nes astronomija galėjo funkcionuoti ir vystytis tik padedant matematikai. Atsirandant miestams ir didelėms statyboms, vystantis amatams, išsivystė mechanika, kuri tapo reikalinga laivybai ir karo reikalams. Mechanika taip pat negalėjo egzistuoti be matematikos. Tai taip pat paskatino matematikos vystymąsi. Per visą antikinį laikotarpį moksliniai tyrimai vyko tik astronomijos, matematikos ir mechanikos srityje. Kiti mokslai dar tik formavosi. Buvo renkami faktai ir buvo bandoma juos kaip nors susisteminti. Vėliau atsirado chemija alchemijos pavidale. Žymiai padidėjo mokslo raidos tempas renesansiniu laikotarpiu. To pagrindas buvo to meto gamyba. Pramonės plėtra atskleidė daug naujų faktų mechanikos, chemijos ir fizikos srityje, suteikė naujų priemonių eksperimentavimui ir geresnių priemonių konstravimui. Tai sudarė realias galimybes eksperimentiniam mokslui.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!