Falsifikacionizmo samprata

Dauguma mokslo tezių yra paremta spejimais. Tačiau spėjimai ne visada yra teisingi. Jei įrodinėdami spėjimą nerandame jokio prieštaravimo, tai negalime manyti, jog jis yra klaidingas. Tačiau taip pat negalime teigti, jog jis iš tiesų nėra neteisingas. Būtent toks yra falsifikacionizmo požiūris. Karlas Popperis pirmamasis pradėjo naudoti falsifikacionizmo idėją. Jis teigė, jog pažinimas yra paremtas ne įrodymais ar patvirtinimais, o klaidomis ir jų taisymu. Popperio nuomone moklas žengia pirmyn spėjimų ir paneigimų dėka. Tokia Poperio falsifikacionizmo idėjo buvo prieštara tuometiniam induktyvistiniam požiūriui, pagal kurį buvo aiškinama jog mokslas juda į priekį dėl esamų faktų ir jų įrodymų, paaiškinimų.
FALSIFIKACIONIZMAS
Demarkcija
Pagrindinė demarkcijos problema yra ta kad mes turime atskirti skirtumus tarp mokslo ir nemokslo. Falsifikacionistai mokslą bando aiškinti atmetimo principu. Norėdami paaiškinti kas yra mokslas jie aiškina tai, kas nėra mokslas. „Falsifikacionistas traktuoja mokslą, kaip laikinų, negalutinių hipotezių, kuriomis siekiama tiksliai aprašyti ir paaiškinti kokį nors pasaulio ar visatos spektrą, visumą“ [1, 83]. Taigi falsifikacionistai, norėdami paaiškinti mokslą remiasi falsifikabiliomis hipotezėmis. „Hipotezė yra falsifikabili, jeigu jai prieštarauja logiškai galimas stebėjimo teiginys ar grupė tokių teiginių, kurie, nustačius jog yra teisingi, falsifikuotų hipotezę“ [1, 84]. Atmesdami teiginius, kurie prieštarauja mūsų turimai hipotezei, mes kartu atmetame ir tą hipotezę. O aiškindami kas yra mokslas, falsifikacionistai papraščiausiai atmeta neteisingas hipotezės ir taip paaiškina kas nėra mokslas. „Kad taptų mokslo dalimi, hipotezė turi būti falsifikabili.“ [1, 83]. Būtent hipotezės falsifikabilumas ir yra pagrindinė falsifikacionizmo savybė. Viską mes galime aiškinti atmetimo principu. Atmesdami tai kas prieštarauja hipotezei, mes paneigiame pačią teoriją.
Falsifikacija kaip mokslo metodas
Popperio nuomone, visi apibendrinantys ar teoriniai mokslai taiko ta patį metodą. „Metodus visuomet sudaro dedukciniai priežastiniai aiškinimai ir jų tikrinimas (numanymo būdu)“[3, 147]. Popperio teigimu nėra prasmės ieškoti faktų atitinkančių teoriją, kadangi eksperimento rezultatai jos galutinai neįrodo. „Šitaip pernelyg lengva rasti tai, kas atrodo kaip akivaizdūs įrodymai naudai teorijos, kuri būtų atmesta, jeigu mes ją kritiškai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!