Tyrimo metodologijos darbas kokybiniai metodai

Tyrimų naujumas: siekimas įvertinti Lietuvos ūkio privataus ir viešojo sektorių veikimo (funkcionavimo) bei plėtros veiksnius, režimus, o taip pat tarpusavio sąveika eurointegracijos kontekste. Siekiama analizuoti metodologinius viešojo ir privataus sektorių sąveikos aspektus, internacionalizacijos ir globalizacijos poveikį minėtiems sektoriams, antiekonomikos bei neformalios ekonomikos reiškiniai, korupcijos reiškinys ir jo įtaka turto paskirstymui, tarptautinei konkurencijai o taip pat ekonominės rimties svarba nagrinėjamiems klausimams.
Hipotezė. Viešojo ir privataus sektorių sąveikos ryšys šiandieninėje rinkoje yra pakankamai ryškus ir aktyviai veikiantis plėtojant sektorių veiklą.
Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė, teisės aktų sisteminė analizė, lyginamoji ir istorinė analizė.
Veiklos srities tyrimais siekiama apibūdinti ir atskleisti fenomenus natūraliomis sąlygomis, pvz., ligoninėje. Tyrėjui aktualu giliau išsiaiškinti ir suvokti individų ir grupių, gyvenančių realų gyvenimą, elgesio aspektus, požiūrius ir nuostatas. Duomenys renkami, remiantis tyrėjo stebėjimais, interviu, dokumentais. Pagrindinis tyrėjo tikslas – atliekant veikimo lauko tyrimą „suartėti“ su asmenimis, siekiant geriau suprasti jų problemą arba situaciją, t.y. žvelgti iš tų žmonių perspektyvos. Tyrėjas veikia ne pagal iš anksto detalų planą, pvz., iš anksto žino, kokius klausimus užduos, ką tiksliai stebės ir pan. Veiklos lauko tyrime pats tyrėjas yra instrumentas, todėl nebūtina remtis tyrimo proceso studijų eiliškumu. Galbūt tyrėjas pradės nuo bendros (pagrindinės) tyrimo problemos ar hipotezės, kuri bus iškelta tik surinkus ir išanalizavus duomenis. Tyrėjai mano, jog veiklos lauko tyrimas yra lankstus ir leidžia geriau suprasti tiriamųjų patirtį.
Etnografinė tyrimą taiko antropotologai, koncentruodami dėmesį į atitinkamos asmenų grupės kultūrinius aspektus, pvz.: požiūris į pasaulį, gyvenimo būdas, patirtis. Tyrėjui šiuo atveju svarbu pasaulį suprasti būtent taip, kaip jį supranta tiriamųjų grupė. Etnografai kartais išskiria vidinį ir išorinį požiūrius.
Vidinis požiūris apima tiriamos kultūros asmenų vidines nuostatas, požiūrius, t.y. jų specifinį savojo „aš“ ir išorinio pasaulio suvokimą.
Išorinis požiūris – tai stebinčio asmens interpretacijos, būnant kurį laiką toje kultūrinėje terpėje. Slaugytojai etnografai siekia išskirti vidinį požiūrį, naudodami įvairius duomenų rinkimo metodus, pvz.: interviu, stebėjimą.
Fenomenologinis tyrimas
Fenomenologijos pagrindą sudaro filosofinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!