Apklausa ir jos metodai

ĮVADAS 3 1.APKLAUSA. JOS NAUINGUMAS 4 2.REIKALAVIMAI 6 2.1. Apklausėjui keliami reikalavimai 6 2.2. Pateikiamų klausimų reikalavimai. Struktūra 7 3. APKLAUSOS METODAI 9 3.1. Anketavimas 9 3.1.1. Apklausa paštu 10 3.1.2.Apklausa telefonu 11 3.1.3. Apklausa internetu 11 3.2. Interviu 12 3.3. Pokalbis 14 4. APKLAUSOS TYRIMO PAKLAIDOS 15 4.1. Imties paklaidos 15 4.2. Matavimų paklaidos 15 IŠVADOS 17 LITERATŪRA 18 ĮVADAS Norėdami ką nors išsiaiškinti, dažnai užduodame klausimus „kodėl, kur, kaip“ į kuriuos laukiame atsakymų. Taip ir prasideda tyrimai, jų analizavimaii, sisteminimai bei pateikimai. Turėdami eilę klausimų ir juos užduodami kitiems asmenims mes vykdome apklausas. Apklausų yra įvairiausių rūšių, tik reikia žinoti kurį metodą taikyti norint gauti atsakymus į vienus ar kitus klausimus. Kad apklausos įvyktų sklandžiai ir būtų naudingos vertėtų žinoti taisyklingą jų sudarymą, klausimų parengimą bei suprasti, kodėl atsakymai gali būti klaidingi ir jums nevertingi. Darbo tikslas – išnagrinėti apklausos metodų tipus bei juos pateikti. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti apklausų sudarymo keliamus reikalavimus. 2. Išskirti apklausų metodus. 3. Išnagrinėti apklausos tyrimo galimas paklaidas. Darbo metodai: Literatūros nagrinėjimas, lentelių kūrimas. 1. Apklausa. jos naudingumas Empiriniais tyrimais susidomėta labai seniai. Dar senovės graikai (pvz. Thales (640-550 pr.Kr.) taikė stebėjimo metodą ir pasiūlė jį vadinti “empiriniu-moksliniu” požiūriu į pasaulį. Pastaruoju metu vienas populiariausių empirinio tyrimo metodų yra apklausa. Apklausa tai  įvairių praktinių bei mokslinių tyrimų metodas, renkant informaciją apie žmonių nuomones, žinias, įsitikinimus, elgesį ir kt. Kitaip dar tariant tai tokia duomenų rinkimo technika, kai respondentai iš esmės tuo pačiu (arba artimu jam) metu atsakinėja į raštu (anketoje) ar žodžiu pateiktus klausimus. Apklausos gali būti pagrindinis asmenybės motyvų, savybių, pažiūrų, vertybinių orientacijų tyrimo metodas, bet taip pat gali būti ir pagalbinis tyrimo metodas, leidžiantis gauti papildomos informacijos, kurios neįmanoma atskleisti kitais būdais. Apklausos dalyvis, dalyvaudamas tyrimuose ir atsakydamas į klausimus, tiesiogiai pateikia faktus, išreiškia savo požiūrį, vertinimus, ketinimus, atskleidžia veiksmų ir reiškinių priežastis. Todėl ypač svarbus yra jo požiūris ir reakcija į patį tyrimo procesą bei veiksmus. Jei apklausiamasis reaguoja tik į klausimo ar viso apklausos tyrimo turinį ir problemą, galima tikėtis patikimų ir tikrovę atspindinčių atsakymų. Tačiau jei apklausiamasis yra jautrus žmogus, reaguojantis į apklausos aplinką, galimą apklausiančiojo reakciją į vienokį ar kitokį atsakymą bei savo įvaizdį visame apklausos kontekste, apklausos tyrimo informacija gali būti iškreipta. Apklausos metodai yra ypač paplitę ir plačiai naudojami atliekant įvairius tyrimus. Šalyse, toliau pažengusiose ekonomikos ir rinkos ūkio plėtojimo srityse, apie 40 proc. Gyventojų vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja apklausose: juos apklausiantiems tyrėjams teikia informaciją tiesiogiai, telefonu, siųsdami apklausos anketas paštu ir kompiuterinio ryšio priemonėmis. Apklausų populiarumasgali būti aiškinamas keliomis priežastimis. Pirma, apklausos leidžia gilintis ir dažnai rasti atsakymą į priežastinio ryšio klausimą „kodėl“. Apklausos dažnai geriau už kitus tyrimų būdus leidžia surinkti informaciją ir rasti atsakymą į dažnai iškylantį klausimą, kodėl žmonės vienaip ar kitaip vertina įmonę ir jos prekę, priima vienokius ar kitokius sprendimus, vienaip ar kitaip elgiasi, yra aktyvūs ar pasyvūs ir pagaliau ką nors daro arba nedaro. Apklauss tyrimas leidžia sužinoti, kodėl jie perka vieną, o ne kitą prekę, kodėl kurią nors prekę mėgsta arba nemėgsta, vėliau išnuomoja kitiems vartotojams, o galbūt ir išmeta?kas jiems daro poveikį? Tad apklausos svarbiausia užduotis – sužinoti ar išsiaiškinti priežastis, lemiančias pirkėjų sprendimus ir veiksmus. Vadinasi, apklausos metodais atliekami tyrimai leidžia nemažai sužinoti apie pirkėjų elgesio priežastinius ryšius ir padeda juos suprasti. Nors visada reikia neužmiršti apklausiamojo psichologiją veikiančių niuansų,dėl kurių jis vienaip gali pasakyti ir kitaip elgtis. Antra, apklausa leidžia gauti informaciją, kuri padeda atsakyti į klausimą „kaip“. Tai jau ne priežastinio ryšio, bet faktų rinkimo ir konstatavimo sritis.Rinkodaros tyrėjui ar verslo vadovui dažnai yra svarbu žinoti, kaip pirkėjas vertina vienos ar kitos įmonės prekę ir kaip ją naudoja nusipirkęs. Iš apklausos duomenų galima sužinoti, kaip ir per kiek laiko prikėjai apsisprendžia pirkti vieną ar kitą prekę bei paslaugą ar jos neprikti. Be to, tyrėjui svarbu žinoti ką tiria, kada ir kur nusprednžia pirkti, ką ketina daryti su pirkiniu ir pan. Visos šios aplinkybės yra svarbios, vertinant rinkos situacjią ir perspektyvas. Trečia, poreikis atsakyti į klausimą „kas“. Tai faktų rinkimo ir ateities numatymo klausimas. Dažnai yra svarbu žinoti, kas vyks ateityje, kokia numatoma situacija vienokiais ar kitokiais klausimais. 2. REIKALAVIMAI Visuomet pateikdami klausimus, norime gauti atsakymus, kurie padės mum išanalizuoti problemą ir galėtume lengvai be jokių trikdžių apdoroti atsakymus ir juos susiteminti. Apklausa vienpusė komunikacija, kurią valdo informacijos gavėjas arba apklausėjas, todėl dažnai nepavykus padaryti tesingai apklausos nereikia skubėti kaltinti apklaustųjų ar respondentų, tai galėjo būti ir pačių mūsų kaltė. Juk apklausa atliekama įvairiomis sąlygomis, todėl tai gali turėti įtakos jos eigai bei rezultatams. Tačiau nekaltinant aplinkybių vertėtų žinoti pagrindinius apektus, į ką reiktų atkreipti dėmesį, norint pateikti apklausą. 2.1 Apklausėjui keliami reikalavimai • Turi visada prisistatyti, iš kur ir kieno interesams atstovauja; Mandagumas visuomet išliks svarbi taisyklė, norint pasiekti bet kokį tikslą. Atlikinėdamas apklausas niekada negali žinoti kokį žmogų teks kalbinti (jeigu neatlieki apklausų konkrečios grupėms) ir kokią pabaigą gali turėti atiekama apklausa. Todėl svarbu apsidrausti, iš anksto prisistatyti iš kur atsiradai ir kam atstovauji. • Trumpai apibūdinti apklausos tikslą ir problemą; Dažnai žmonės skuba, neturi laiko telefoninėms apklausoms arba užkalbinimams gatvėje. Pasitaiko atvejų, kad tik įpusėjus apklausai paaiškėja, jog respondentas nesidomi arba yra prieš nusiteikęs tavo apklausos temai, todėl vengdami pykčių ir laiko gaišimo tiek sau tiek jam, geriausia iš pat pradžių pabrėžti savo apklausos tikslą ir problemas. • Siekti kontakto su apklausiamaisiais, bandyti įgyti minimalų jų pasitikėjimą (todėl jis turi būti komunikabilus, išsilavinęs, mokėti bendrauti); Kiekvienoje auditorijoj, kad sudomintum klausytoją turi pagauti jo akių kontaktą. Net jei ir tema yra neįdomi, bet tu kalbi įtaigiai, sugebi sudominti ir įtikinti klaisytoją, kad jam to reikia, šis pradeda iš tiesių klausytis ir domėtis. Ne kitaip yra ir su apklausomis. Turi užsidegusiai klausinėti, sudominti apklaustuosius, galbūt pasakyti kelis įtikinamus pavyzdžius ir taip įgyti jų pasitikėjimą. • Nereikšti savo nuomonės apie užduodamus klausimus nei prieš apklausą, nei jos metu; Siekant, kad apklausos rezultatai būtų kuo tikslesni, nereikia į klausimų galimus atsakymus atsakyti savo pavyzdžiais. Atsakymas į tuos pačius klausimu, kuriuos pateikiame respondentams, galime klaidingai sudaryti įspūdį koks turėtų būti „teisingas“ atsakymas, arba tiesiog juos priversti atsakyti vienodai, nepasitikėdami savo nuomone. • Nevertinti respondentų atsakymų ir nerodyti savo pritarimo arba nepritarimo. Atlikus apklausą, ją analizuoti būtų geriausia nuošalyje, respondentams nematant. Taip išvengsite nemalonių žvilgsnių ir nesusidursite su keliamomisdiskusijomis “kodėl reikėjo atsakyti taip o ne kitaip”. Geriausia gavus atsakymus neparodyti veido mimikomis ar balsu, kad šie suklydo, juk visgi apklausą atliko jie, jų atsakymai – jų pasirinkimo laisvė, o vėliau, iš tų atsakymų kurių bus galima daryti bendrus pastebėjimus. 2.2 Pateikiamų klausimų reikalavimai. Struktūra Klausimų tikslas – nuodugniau pažinti tiriamąjį reiškinį, gauti kuo išsamesnės informacijos. Tačiau siekiant gauti kuo tikslesnę informaciją svarbu ne kuo daugiau, bet kuo tinkamesnių užduoti jam klausimų. Todėl svarbu mokėti sudarinėti klausimus, kad į juos atsakius taptų aiški problema ir išanalizavus atsakymu, būtų galima ją spręsti. Metodologiniai klausimų principai: • Klausimai nukreipiami į esminius žmogaus elgesio ypatumus, jį sąlygojančius veiksnius; • Vartojamos aiškios, suprantamos ir nedviprasmiškos sąvokos; • Nepateikiami dvigubi klausimai.; • Klausimai neturi būti tendencingi; • Naudojami tikrinamieji klausimai; • Pateikiami filtruojantys klausimai; • Respondentui turi būti sudaryta galimybė išvengti atsakymo; • Klausimo struktūra turi būti paprasta ir aiški; • Vengti klaidingų prielaidų; • Intymesnius klausimus siūloma formuluoti taip: • Lyg toje situacijoje būtų tariamas asmuo; • Visuomenėje nebūtų aiškios pozicijos tuo Klausimu.; • Tai nebūtų nukrypimas nuo normos, o plačiai paplitęs reiškinys. Apklausoje raštu lemiami veiksniai yra klausimų formuluotės, jų kompozicija. Anketos (klausimyno) struktūrą paprastai sudaro šios dalys: • Įvadinė – šioje dalyje dažniausiai apibrėžiama respondentų kategorija, tiesiogiai ar netiesiogiai įvardijami apklausos tikslai, jei reikia, pateikiama pildymo instrukcija, įpinama motyvuojančios informacijos, nurodoma, kiek laiko vidutiniškai gali užtrukti anketos pildymas, ir pan. • ,,Paso duomenų” – ši dalis eina tuoj po įvadinės dalies arba pačioje klausimyno pabaigoje. Pateikiamais klausimais siekiama išsiaiškinti respondento pavardę. Jeigu anketa anoniminė, tai užtenka netiesioginės informacijos apie asmenį: lytis, amžius, išsilavinimas ar pan. • Pagrindinė – šioje dalyje komponuojami tiesiogiai su tyrimo problema susiję klausimai. Pagal klausimų pateikimo formą, galimi jų tipizavimo atvejai: 1. Atviri - jie neturi galimų atsakymų variantų, todėl respondentui teikia visišką atsakymų laisvę. Tinka tada, kai norima išžvalgyti problemą arba toks klausimas pateikiamas pirmą kartą ir nėra aiškūs galimi jo atsakymo variantai. Tačiau juos sunku suklasifikuoti ir kiekybiškai įvertinti. 2. Uždari - jie susideda iš dviejų skirtingų komponentų: klausiamosios dalies ir atsakymų dalies. Respondentas turi pasirinkti vieną galimų atsakymo variantų, todėl jam lengviau padaryti sprendimą. Tačiau išlieka paviršutiniškumo galimybė renkantis atsakymą. Mišrūs - dažnai dominuoja kombinuoti, uždaros ir atviros formos klausimai. Baigus uždaros formos klaismus, paliekama vietos respondentui išsakyti savą nuomonę. Tai leidžia respondentui pasakyti tai, ko dėl uždaro klausimo ribotumo jis negalėjo padaryti. Pvz. kitiems galimiems atsakymų variantams, pastaboms, papildymams parašyti. 3. apklausos metodai Yra keli atvejai, kada taikome apklausą: 1. Kai tiriama (numatyta tirti) problema nepakankamai išanalizuota ir aprašyta įvairiuose dokumentuose arba tokių literatūros šaltinių apskritai nėra. 2. Kai tyrimo dalyko arba atskirų jo charakteristikų neįmanoma pažinti bei ištirti stebėjimo metu. 3. Kai tyrimo dalykas yra visuomeninės arba individualios sąmonės elementai: poreikiai, interesai, motyvacija, nuotaikos, vertybės, įsitikinimai ir kt. 4. Kaip kontrolinis (papildomas) metodas, plečiant tiriamų charakteristikų aprašymo ir analizės galimybes, taip pat tikrinant kitais metodais gautus duomenis. Apklausa yra grupuojma į kelis tipus t.y. anketavimą, kuris dar gali būti klasifikuojama kaip telefoninėn, internetinė ir paštusiunčiama apklausa bei interviu, kuris kitaip dar laikomas tiesiog pokalbis. 3.1. Anketavimas Tai duomenų rinkimo metodas, kai respondentas pats savarankiškai pildo pateiktą klausimyną. Tai sudaro sąlygas respondentui pildyti klausimyną jam patogiu laiku, išsaugoti informacijos privatumą, išvengiama interviuotojo įtakos.  Anketinė apklausa gali būti: • Grupinė. Grupinę apklausą galima vykdyti respondentų darbo, mokymosi, laisvalaikio praleidimo ir kt. vietose. Paprastai vienas apklausėjas dirba su 15 - 20 žmonių grupe. • Individuali. Anketa individualiai kiekvienam respondentui išdalijama darbo, mokymosi arba gyvenamoje vietoje, iš anksto aptarus grąžinimo datą. Pranašumai: • Užtikrina pakankamą atrankos dydį. • Aukštas anketų grąžinimo lygis. • Galimybė apklausėjui instruktuoti respondentus • Galimybė respondentams pasikonsultuoti su apklausos organizatoriumi • Galimybė apklausėjui kontroliuoti situaciją: sekti atsakymo į klausimus eigą, gauti papildomą informaciją stebėjimo būdu. • Pagal respondentų reakciją, preliminariai  spręsti  apie  problemos reikšmingumą, anketos klausimų sudarymo ir išdėstymo techniką. • Anketavimas trumpiau trunka ir yra pigesnis. Trūkumai: • Apklausėjo įtaka respondentams • Skiriama ribotai laiko atsakyti į anketos klausimus • Aplinkos įtaka, nes dažnai anketuojama ne įprastinėje, bet rašymui tinkamoje vietoje. • Respondentai būgštauja, kad jų asmenybė bus identifikuota, todėl jų atsakymų patikimumas kartais nežinomas.   • Kai anketavimas individualus, tada respondentas atsakymams į anketos klausimus gali skirti kiek norima laiko, jo neveikia aplinka ir pats apklausėjas. Tačiau tuomet labai sumažėja anketų grąžinimo procentas. 3.1.1. Apklausa paštu Klausimynai respondentams yra siunčiami paštu. Respondentas pats savarankiškai pildo gautą klausimyną ir grąžina jį tyrimų kompanijai. Tai sudaro sąlygas respondentui atsakyti į klausimus jam patogiu laiku, išsaugoti informacijos privatumą. Pašto apklausose išvengiama apklausėjo įtakos. Pranašumai • Tai gali būti vienintelis būdas pasiekti respondentą • Lengva sudaryti imtį (jeigu yra sąrašas) • Nėra apklausėjo įtakos • Respondentas gali neskubėti • Užtikrinamas respondento anonimiškumas • Plati geografija • Tinka “jautriems” klausimams • Paprastai tai pigiausias informacijos rinkimo būdas Trūkumai • Nėra galimybės identifikuoti respondento tinkamumą • Neprognozuojamas greitis • Nėra galimybės paaiškinti klausimus • Galimybė naudoti atvirus klausimus yra labai ribota • Negalima keisti klausimų eiliškumo Galimybė perskaityti visą anketą. 3.1.2. Apklausa telefonu Tai duomenų rinkimo metodas kuomet su respondentu interviuotojas bendrauja ne tiesiogiai, o telefonu, pagal iš anksto parengtą klausimyną. Telefoninėms apklausoms rekomenduojami standartizuoti klausimynai su uždarais klausimais. Telefoninė apklausa yra trumpa, fokusuota į koncentruotos informacijos rinkimą. Pasirinkęs telefoninę apklausą klientas operatyviai gauna atsakymus į jį dominančius klausimus. Pranašumai • Palyginti nedideli kaštai • Plati geografija • Pakankamai didelis atsakymų skaičius • Greitas informacijos rinkimo būdas • Mažesni pakartotinų skambučių kaštai • Galimybė naudoti kompiuterius • Galima keisti klausimų eiliškumą Trūkumai • Sudėtinga užtikrinti imties reprezentatyvumą (ne visi tel.Nr yra užregistruoti) • Nėra galimybės naudoti vaizdines priemones • Sudėtingesnis negu asmeniniame pokalbyje kontakto nustatymas • Ribota trukmė • Sudėtinga identifikuoti respondento tinkamumą 3.1.3. Apklausa internetu Šis metodas leidžia operatyviai surinkti, apdoroti duomenis ir pateikti rezultatus. Vykdant internetinį tyrimą išvengiama apklausėjų darbo bei duomenų kodavimo netikslumų. Respondentui atveriama lengvai suprantama ir patogiai pildoma anketa, atsakymus tiesiogiai persiunčianti į elektroninę duomenų bazę. Apklausos atliekamos tiek naudojant savanoriškai tyrimuose dalyvaujančių respondentų duomenų bazę (panel), tiek naudojant kliento patiekiamą kontaktų bazę. Šis apklausos būdas vadimas CAWI. Renkantis tyrimo metodą būtina atsižvelgti į tai, kad internetinėmis apklausomis pasiekiami tik interneto vartotojai, kurių vartojimo įpročiai skiriasi, arba gali skirtis nuo nesinaudojančių internetu. Taigi pagrindiniai internetinės apklauso privalumai būtų tokie, kaip: išvengiama interviuotojo įtakos, suteikiama daugiau privatumo atsakant į jautrius klausimus, ir didžiausias privalumas – pigumas. Nors iš pradžių gali tekti investuoti į reikiamos programinės įrangos įsigijimą, vėliau išvengiama spausdinimo, vokų pirkimo, siuntimo išlaidų. Vienas iš apklausos internetu trūkumas – aprėptis ir imties sudarymas. Ne kiekvienas turi priėjimą prie interneto, interneto vartojimo paplitimas labai skiriasi šalių atžvilgių, kas gali būti reikšminga tarptautiniame palyginamajame tyrime. Kita problema – reprezentatyvumas, t.y, kiek tiksliai atrankos visuma atspindi populiacijos charakteristikas. Dar vienas internetinės apklauso trūkumas – didelis neatsakytų klausimų skaičius. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai atsakoma 11 proc. mažiau klausimynų internetu negu apklausoje paštu, todėl patariama taikyti tuos pačius skatinimo atsakyti metodus kaip apklausose paštu. 3.2. Interviu Tai duomenų rinkimo metodas, kai tiesiogiai bendraujama su pašnekovu pagal iš anksto parengtą klausimyną. Šiuo metodu gaunama faktinė informacija, vertinimai, nuostatos, preferencijos ir kita informacija prieinama pokalbio su respondentu metu. Face to face interviu metodas užtikrina duomenų išsamumą, mažina neatsakymų skaičių. Pradedant interviu būtina prisistatyti, paaiškinti vizito tikslą, sudominti savo darbu, tiriama problema, papasakoti, kaip respondentas buvo atrinktas. Taip pat labai svarbi interviuotojo asmenybė, todėl veikia tiek amžiaus faktorius, tiek lytis. Dažnai žmonės nenoriai atsako į klausimus nes juos veikia žmonių išorė. Tačiau nebūtina visko spręsti iš to, svarbu pasitikėti savo jėgomis, išmanyti tai, nes nuo darbo kokybės daug priklauso viso interviu sėkmė. Kad interviuvyktų kuoskalndžiau, patariama, kad jis turi vykti neformalioje, laisvoje atmosferoje. Jokiu būdu negalima kelti pojūčio, kad tai egzaminas ar testas. Užduodant klausimus reikėtų pateikti taip, kaip parašyta anketoje, nes tyrimai rodo, jog net menki pakeitimai, ar klausimų sukeitimai veikia rezultatus. O klaidingai suprasti klausimai turi būti pakartoti ir paaiškinti. Interviu tipai: • Standartizuotas (struktūruotas); • Pusiau - standartizuotas (pusiau-struktūruotas); • Giluminis (nestruktūrizuotas). Standartizuoti (struktūruoti) interviu: • Iš anksto parengtas klausimynas; • Laikomasi klausimų tvarkos. • Klausimų standartizavimas užtikrina matuojamų kintamųjų palyginamumą populiacijoje. Pusiau – standartizuoti (pusiau – struktūruoti) interviu: • Iš anksto numatomi būtini ir galimi klausimai;  • Pusiau standartizuoto interviu procedūra ir klausimai standartizuojami tik iš dalies.  • Griežtai neformalizuojamas pašnekesys ir tarp klausėjo su respondentu būna laisvesnė atmosfera. Nestandartizuoti (giluminiai) interviu: • Iš anksto neformuluojami galimi atsakymų variantai;  • Paliekama galimybė respondentams atsakymus suformuliuoti patiems;  • Naudojami „atviri“ klausimai. Giluminis interviu – tai interviu, kurio tikslas – gauti gyvenimiškojo interviuojamojo pasaulio aprašymus, kad būtų galima interpretuoti reiškinio prasmes.Tai – nestruktūruotas giluminis pokalbis, apimantis išsamų nagrinėjamos temos aptarimą. Giluminiai interviu primena žmonių tarpusavio pokalbius, kuriuose atsiskleidžia jų patirtys, jausmai, viltys bei pasaulis, kuriame jie gyvena. Giluminiai interviu klasifikuojami pagal turinį: Apžvalginis – kai norima susidaryti bendrą vaizdą visais klausimais, kaip nors susijusiais su tiriamąja problema; Teminis – kai tyrėjas dėmesį sutelkia daugiausia į vieną tiriamą problemą, siekdamas nuosekliai ją išnagrinėti. Pranašumai • Didelė atsakytų klausimų dalis; • Geriausias būdas gauti atsakymą iš reikiamo žmogaus; • Galimybė naudoti įvairias anketas ir klausimus; • Galimi atviri klausimai; • Galimybė paaiškinti klausimą; • Galimybė naudoti vaizdines priemones. Trūkumai • Ribotas respondentų ratas; • Sudėtingas administravimas; • Brangus metodas; • Ilga trukmė; • Didelė apklausėjo įtaka respondentui (sąlygoja nemažą kiekį gaunamos informacijos, kurios kokybė priklauso nuo tyrėjo pasirengimo, sąžiningumo ir kruopštumo, subjektyvumo); • Reikalauja aukštos tyrėjo kvalifikacijos (jis turi mokėti užmegzti kontaktą, sugebėti reikšti susidomėjimą, supratimą ar nepritarimą, mokėti improvizuoti, atidžiai klausytis ir t. t.). 3.3. Pokalbis Tai diagnostinis metodas, kuriuo tiriama asmenybė: dabarties pergyvenimai ir išgyvenimai, biografiniai įvykiai, ryšiai, pažiūrų vystymosi genezė, įsitikinimų pagrindimas ir kt. Kai kas pokalbį sutapatina su interviu, tačiau pokalbis yra daug intymesnis, tyrėjo ir respondento tarpusavio bendravimas, atviresnis, mažiau formalizuotas, pagrįstas nuodugnesniu klausimų nagrinėjimu. Visa iš pokalbio gaunama informacija gali būti klasifikuojama: ◦ apie tiriamojo elgesį, ◦ apie aplinkos faktorius, lemiančius tiriamojo elgesį, ◦ apie subjektyvius faktorius, įtakojančius tiriamojo elgesį. Pokalbių rūšys pagal turinį : Apžvalginis – kai norima susidaryti bendrą vaizdą nagrinėjamais klausimais, susijusiais su tiriama problema; Teminis – kai tyrėjas sutelkia dėmesį į vieną tiriamą problemą, siekdamas ją kruopščiai išnagrinėti. Pagal struktūrą pokalbiai skirstomi: Laisvas (neformalizuotas) – numatoma tik pagrindinė idėja, o pokalbio eiga organizuojama priklausomai nuo aplinkybių ir tapusio pasitikėjimo (ryšio); Pokalbis – interviu (formalizuotas) – visi klausimai iš anksto suplanuoti. Juos gali žinoti ir tiriamasis, kad geriau apmąstytų ir pasirengtų pokalbiui; Eksperimentinis – atliekamos probleminė, psichologinės užduotys ir testai.  Pagal dalyvių skaičių pokalbis gali būti: Individualus; Grupinis – diskusijų grupės (focus grupės), kuriose siekiama išsiaiškinti elgesio (politinio, socialinio, vartotojiško ir pan.) priežastis, nustatyti konkrečių socialinių grupių ryšius. Privalumai: • Teikia galimybę atlikti tyrimą be išlanksto parengtos programos • Gauti ne tik faktinę medžiagą, bet ir išsiaiškinti subjektyvų tiriamojo požiūrį; • Bendrauti su tiriamuoju jam įprasta kalbos maniera ir sąvokomis; • Išsiaiškinti, ar tiriamasis supranta asmenines problemas ir gauti intymios informacijos; • Pokalbis vienu metu gali būti panaudotas ir kaip tyrimo metodas, ir kaip poveikio priemonė. Trūkumai: • Yra sudėtingas ir reikalauja daug laiko; • Reikalauja aukštos tyrėjo kvalifikacijos; • Informacijos kokybė priklauso nuo tyrėjo pasirengimo, sąžiningumo ir kruopštumo; • Rezultatus sunku formalizuoti.  4. Apklausos tyrimo paklaidos Kiekviename tyrimo etape gali pasitaikyti nuokrypių, kurie daugiau ar mažiau paveikia rezultatą. Tie nuokrypiai yra pavojingi, nes kelia klaidingų spredimų ir nuostatų pavojų. Turėdami klaidingą informaciją,rgu argalėsim teisingai ją panaudoti. Todėl tai gali sukelti nuostolių ir kitokių sunkumų bei nesėkmių. Paklaidos būna dvejopos: imčių ir matavimų. 4.1. Imties paklaidos Imties paklaidą gali nulemti nukrypimai ir / ar atsitiktinės paklaidos. Nukrypimų pakalida kyla iš neteisingo tiriamosios visumos apibrėžimo, netiksliai nustatytų imties požymių bei netinkamai atliktos imties atrinkimo procedūros. Visumos apibrėžimo paklaidos daromos tada, kai neteisingai nustatoma, pavyzdžiui, gyventojų, iš kurių turi būti atrinkta imtis, grupė. Imties požymių paklaidos. Apkausos tyrimo imties parametrai yra norimų ištirti požymių ir bruožų sąrašas. Kadangi apklausos visada yra susijusios su žmonėmis ir iš jų gaunama informacija, tiriamoji visuma visada yra žmonių, iš kurių turi būti atrinkama imtis, grupės. Vadinasi, požymių ir bruožų, pagal kuriuos planuojama atlikti tyrimą, išskyrimas ir sąrašo sudarymas yra labai svarbi tyrimo imties atrinkimo prielaida. Jeigu toks požymių ir bruožų sąrašas ne visas ar neteisingas, tai į tyrimą gali nepatekti esminiai tiriamos problemos parametrai. Todėl gali būti padaromos klaidingos išvados. Imties atrinkimo paklaidos padaromos tada, kai tiriamosios gyventojų grupės imties atstovai parenkami neteisingai arba jų nepakanka, taip pat kai apklausa atliekama netinkamai ir formaliai. Šio tipo paklaidos daromos tada, kai dėl apklausėjo aplaidumo arneatidumo žmonės nepatenka į imtį. Atsitiktinės paklaidos atsiranda dėl vienkartinių imties atrinkimo ar matavimo veiksmų netikslumų. Atsitiktinių paklaidų atliekant tyrimą sunku išvengti, taip pat neįmanoma nustatyti jų pasikartojimo dažnumo, yra laikoma, kad didinant imties pavyzdžių skaičių, atsitiktinės paklaidos tikimybė mažėja. Taigi kuo didesnė imtis, tuo didesnė tikimybė, jog ir tyrimo rezultatas bus teisingesnis. 4.2. Matavimų paklaidos Matavimų paklaidos tyrimo tikslumui dažnai pavojingesnės už imčių paklaidas. Matavimasyra nagrinėjamo reiškinio skaitmeninio matavimo skalėsir skaičių nustatymas. Tyrėjas gali mėginti užpildyti naujos prekės interesų lentelę, tačiau pati vertybių lentelė gali būti neteisinga. Matavimo paklaida – to, kas buvo numatyta išmatuoti, ir to, kas tyrimo metu buvo išmatuota, neatitktis. „Informacijos surogato“ paklaida.ši paklaida įvyksta, kai atsiranda skirtumas tarp tos informacijos, kuri yra būtina problemai spręsti,ir tos, kurią panaudoja tyrėjas. Kitaip sakant, tyrėjas, norėdamas gauti tyrimo rezultatusir išvadas, panaudoja netinkamą informaciją. Techninė paklaida. Ji įvyksta, kai klaidos padaromos projektuojant apklausos anketą arba matavimo priemonesir sistemas. Apklausiančiojo paklaida. Bendraujant su apklausiamuoju ji įvyksta dėl apklausiančiojo elgesio bei nesąmoningų jo veiksmų. Apklausiantysis sąmoningai ar nesąmoningai gali paveikti apklausiamąjį, duoti netiklsius arba neteisingus atsakymus. Apklausiančiojo paklaidos grėsmė atsiranda dėl to, kad jis gali nuteikti apklausiamuosiusper situacijas ar klausimų logiką, nuoseklumą, „užvesti ant kelio“ ir pan. Paklaida dėl geranoriškų polinkių. Paklaidos gali įvykti ir dėl to, kad apklausiamieji nujaučia, kokio pobūdžio tyrimas yra atliekamas arba kokį atsakymą apklausėjas norėtų gauti. Duomenų apdorojimo paklaida įvyksta dėl neteisingo informacijos perkėlimoiš dokumentų į kompiuterį. Anketos turi būti paruoštos apdoroti ir duomenų analizei. Tai apima kodavimą, kodų užrašymą ir t.t. paklaidos gali įvykti atliekant šiuos veiksmus. Interpretavimo paklaida. Visada reikia įvertinti ir tai, kad žmonės duomenis gali interpretuoti pritaikydami juos saviems tikslams. Tai gali nulemti klaidingą arba iškreiptą tyrimo rezultatą. Neatsakymo paklaida. Visuomenėje ar tiriamoje žmonių grupėje dažnai būna individų, kurie sistemingai ignoruoja apklausas ir neatsako į klausimus. Dėl to negaunama tyrimui reikalingos informacijos. IŠVADOS 1. Prieš sudarant apklausą reikia žinoti, kad užduodami klausimai neturėtų būti pateikti dvigubi, tendencingi bei su klaidingos prielaidos. Klausimai turi būti firltruojantys, struktūra paprasta ir aiški, klausimai tikrinamieji ir vartojama aiškios, suprantamos sąvokos. Apklausiantysis turi prisitatyti, apibūdinti apklausos tikslą, siekti kontakto su apklausiamuoju bei nereikšti savo nuomonės. 2. Apklausas galima gruput į kelis metodus, tokius kaip anketavimas, apklausa paštu, internetu bei telefoninė apklausa, interviu ir pokalbis. visi šie metodai turi savo privalumus ir trūkumus. 3. Apklausos tyrimo duomenys dažnai gali būti klaidingi, paklaidos skirstomos į imties ir matavimų. Imties paklaidos tai Visumos apibrėžimo, imties požymių, imties atrinkimo ir atsitiktinės paklaidos. Matavimų paklaidos skristomos į „informacijos surogato“, techninę, apklausiančiojo, duomenų apdorojimo, interpretavimo ir neatsakymo paklaidas. LITERATŪRA 1. Apklausa. [interaktyvus]. [žiūrėta 2015 m. Kovo 21d.] prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!