Tyrimo metodologija pagal K.Kardelį

kaita bei rengiantiems meno edukologijos tiriamąjį darbą.
pedagoginius tyrimus panaudojant meno raiškos priemones bei taikant socialinių tyrimų metodus. Šiame
leidinyje daugiausia dėmesio skiriama meno edukologinių tyrimų organizavimo klausimams, kiekybinių ir
kokybinių tyrimų sprendžiant meno edukologijos problemas perspektyvai išsiaiškinti. Leidinio medžiaga
papildyta VPU KMEI magistrantų atliktais tyrimų pavyzdžiais. Išdėstytos metodinės nuorodos ir pateikti
studijų baigiamojo darbo rašymo aspektai padės studentams suvokti esmines mokslinio tiriamojo darbo
ypatybes rengiant ir atliekant meno edukologijos tyrimus bei lavinti mokslinių problemų paieškų, sprendi-
mų ir veiklos gebėjimus, įgytas žinias pritaikyti praktikoje.
Dėkoju knygos recenzentams prof. habil. dr. V. Matoniui ir doc. dr. K. Kaluinaitei bei visiems kolegoms,
nepagailėjusiems kritinių pastabų ir nuoširdžių patarimų.
Metodinės priemonės skaitytojams linkiu sėkmės suvokiant meno edukologinių tyrimų įvairovę ir jų taiky-
mo ypatumus.
Autorė
5
MENO EDUKOLOGINIŲ TYRIMŲ SAMPRATA
Su tikrovės pažinimu yra susijusios įvairios žmogaus sociokultūrinės veiklos sritys, tarp jų mokslas, filo-
sofija, kasdienis žmonių patyrimas ir kt. Meno savitumo veiksnys, organiškas meninės kūrybos elementas yra
pažintinė funkcija, siejama su meno specifika. Teorijose, meną laikančiose savita pažinimo forma, daugiausia
vietos užima tikrovės pažinimo mene savitumo klausimai. Tokia meno interpretacija verčia jas pagrįsti meno,
kaip tikrovės pažinimo rūšies, reikalingumą šalia mokslo. Minėtą reikalingumą ir meno specifiką šios teorijos
daugiausia sieja su savitomis tikrovės pažinimo mene ypatybėmis, kurios išryškėja meną lyginant su mokslu.
Dviejų tikrovės pažinimo formų – mokslo ir meno – reikalingumas bei specifika paprastai grindžiama arba
jų pažinimo objektų savitumu, arba savita tikrovės pažinimo forma, metodu, arba pažinimo rezultatų komu-
nikacijos būdo ypatybėmis, arba keliais ar net visais išvardytais veiksniais iš karto (Jackūnas, 2004). Meninio
pažinimo objektas – žmonijos subjektyvioji patirtis, meninėje praktikoje pasireiškianti jausmų pasaulio savitu-
mais. Įsisąmoninant kultūros galias, menas atlieka ne mažesnį vaidmenį negu mokslas, nes jis turi aiškią savo
medžiagišką terpę, išraiškos priemones, pažinimo metodiką ir tyrimo objektą (Matonis, 2000).
Moksliniu pažinimu siekiama objektyvių, nuo subjekto visiškai nepriklausančių žinių ir jomis grindžiamų
žmogaus veiklos būdų. Mokslinis tyrimas apibūdinamas kaip sistemingas ir kryptingas tikrovės objektų nagri-
nėjimas, taikant mokslo priemones bei metodus. Jo rezultatas – naujos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!