Mokslo metodologija

Tiriamajame darbe metodologija atlieka vieną svarbiausių funkcijų, nuo kurios ir priklauso tyrimo sėkmė – paaiškina kokiomis teorijomis, kokiais požiūriais, modeliais yra grindžiama problemos analizė, kokia tyrimo logika naudojamasi darbe, paaiškina, kokie metodai naudojami tyrimams atlikti ir išvadoms gauti. Kitaip tariant tinkama tyrimo metodologija padeda pasiekti tyrimo išsikeltą tikslą bei užsibrėžtus uždavinius.
1. Metodologija, nagrinėjanti bendramokslinius principus ir tyrimo formas (pavyzdžiui, viso to, kas egzistuoja, sistemingumas, struktūriškumas, informatyvumas).
2. Metodologija – tai pažinimo metodai ir būdai konkrečioje mokslo kryptyje. Pavyzdžiui, pedagogikos metodologija – tai žinių sistema apie mokslinio pedagoginio pažinimo procesą, metodus ir konkrečių pedagoginių tyrimų metodiką.
3. Metodologija, susijusi su tyrimo metodais ir technika. Šiuo atveju tai reiškia, kad bet kurį mokslinį tyrimą būtina metodologiškai pagrįsti, t.y. korektiškai suformuluoti temą, aptarti tyrimo koncepciją, hipotezę, tyrimo metodus ir t.t.
4. Metodologija – tai mokymas apie metodą. Pavyzdžiui, humanitarinių tyrimų metodologija aiškina humanitarinių mokslų tyrimo metodus. Dar kiti mokslo metodologiją suveda į mokslo logiką, nors ji analizuoja ne patį mokslinio tyrimo procesą, bet jau gatavas mokslo žinias.[1]
Filosofijoje plačiausia prasme metodologija suprantama kaip mokslas apie žmogaus veiklos konstravimą. Tai pažintinės veiklos metodologija, mokslo metodologija. Nepaisant sąvokų įvairovės, metodologiją galima apibrėžti kaip teoriją, kuri nagrinėja mokslinio pažinimo procesą (bendroji metodologija) ir jo principus (bendramokslinė metodologija) bei mokslinio tyrimo metodus ir techniką (mokslo krypties metodologija). Metodologija, kaip žinių sistema, gali būti:
• aprašomoji (deskriptyvinė), aprašanti, kaip funkcionuoja mokslinio pažinimo procesas, bei atskleidžianti jo struktūrą;
• normatyvinė (preskriptyvinė), formuojanti paties mokslinio pažinimo proceso reikalavimus ir atsakanti į klausimą koks turi būti mokslinis pažinimas. [6]
Šiuolaikinės metodologijos ir pažinimo teorijos vystymosi procese vis daugiau vietos užima klausimai, susiję su pažintinių problemų dinamikos, pažintinių priemonių kultūrinio, istorinio pobūdžio paradigmų, kategorijų ir sąvokų aiškinimu, naujų pažintinių nuostatų, pozicijų formavimu. Šia prasme filosofija atlieka metodologinę funkciją tam tikrų mokslų atžvilgiu, šiuolaikiniame etape ši funkcija susijusi ne su mokslinių disciplinų tyrimo normomis ir taisyklėmis, būtinomis priedermėmis, o su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!