Mokslinio pranešimo struktūra ir ruošimas

Kad kalba nuo pradžios iki galo pasisektų ir būtų įdomi, oratorius jai turi rūpestingai rengtis. Nepasirengusį kalbėtoją gali ištikti nesėkmė – nepasirengei kalbai – renkis nesėkmei. Sėkmę laiduos geras temos pasirinkimas, jos pateikimas, iškeltos problemos išmanymas, jos sprendimo metodų parinkimas, kalbos eigos apmąstymas. Net patyrę oratoriai iš anksto apgalvoja savo būsimąją kalbą.
Mokslinio pranešimo autorius pirmiausia turi apgalvotai parengti temos dėstymo turinį, jo logišką komponavimą. Kompozicija yra autoriaus sukauptos medžiagos išdėstymas jam priimtina tvarka, kokia jis kalbėdamas tikisi labiausiai paveikti klausytojus. Mokslinio pranešimo tema autoriui yra gerai pažįstama, nematomą klausytojui darbą jis jau yra atlikęs iš anksto. Dar prieš rašydamas akademinį mokslinį darbą paprastai autorius jau būna surinkęs, išstudijavęs ir išanalizavęs literatūrą, atlikęs tyrimus, padaręs išvadas, o dabar jam tereikia išaiškinti tai klausytojui. Ir ne tik išaiškinti, bet ir įtikinti, kad jo atliktas darbas yra ir svarbus, ir įdomus. Atlikęs tiriamąjį darbą, autorius jaučia savo temos apimtį, būsimą auditoriją (kaip ir rašydamas – savo skaitytoją), belieka sudaryti pranešimo planą t. y. sudaryti pranešimo suskirstymą, numatyti pateiktį. Kaip jau minėta, visų darbų struktūra panaši: įvadas, dėstymas ir apibendrinanti pabaiga.
Įvadas turi nušviesti problemos tikrąją būklę ir būdus jai išspręsti. Įvadui skiriama 10–15 proc. pranešimo laiko.
• darbo esmę;
• apibrėžia sąvokas;
• patikslina problemos formuluotę;
• pateikia tyrimų duomenis ir rezultatus, teiginius, argumentus;
• paaiškina, kokie teoriniai ir empiriniai metodai buvo taikyti problemai spręsti.
Pasakojant darbo esmę, reikia pasirinkti kalbos dėstymo planą. Tai kalbėjimo tvarka, nurodanti, kas ir kada turi būti pasakyta, ir neleidžianti nukrypti į šalį. Vienintelio teisingo dėstymo plano nėra ir negali būti, nes tai lemia tema, intencija ir auditorija. Mokslinio pranešimo medžiagos dėstymo planas yra panašus kaip ir rašytinės komunikacijos. Ta tvarka atrodytų taip: problema, situacija, sprendimo paieška, uždavinių sprendimas. Ji skatina nagrinėti, mąstyti, provokuoti debatus.
Jeigu pranešimo pradžioje pranešėjas gali sau leisti šiek tiek improvizuoti, tai dėstymo dalyje yra priverstas per nustatytą laiką spėti papasakoti turinį....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!