Kaukės įvaizdis literatūroje

Renesanso epochos anglų rašytojas Viljamas Šekspyras savo XVII a. pradžioje parašytoje poetinėje dramoje „Hamletas“ sukuria savitą kaukės įvaizdį. Kaukė gyvenime turi labai daug paskirčių: ji gali apsaugoti nuo dulkių, dujų, šalčio ar virusų, bet tuo pačiu ji gali ir apsaugoti nuo atpažinimo, nes ji uždengia ir slepia mūsų šypseną, akis, taip pat ir mūsų veido mimiką, emocijas, mūsų tikrąsias intencijas, dėka to, tai buvo plačiai naudojama teatre, nes aktoriams buvo galima tiesiogiai įsikūnyti į vaidinamus veikėjus. Bet V. Šekspyro kūrinyje kaukė yra tik menama, ji simbolizuoja veikėjų apsimetimą kitu žmogumi, tiesos nuslėpimą ir dažniausiai tai yra daroma savanaudiškais, naudos siekimo tikslais. Visų pirma tai yra matoma pačioje kūrinio pradžioje, kai visi Elsinoro žmonės yra apkvailinami Klaudijaus, kuris skelbia, kad Hamleto tėvas, buvęs Danijos karalius mirė nuo gyvatės įkandimo. Klaudijus apsimeta esąs nieko dėtas ir neprisidėjęs prie jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!