Bibliotekininko įvaizdis grožinėje literatūroje

Biblioteka – socialinės komunikacijos institucija, kaupianti, tvarkanti, sauganti ir teikianti visuomenei ir individui naudotis dokumentus – spaudinius, rankraščius, garso, vaizdo ir skaitmeninius dokumentus.
Šiandien biblioteka atlieka ne tik “knygų saugyklos” funkciją. Savo ruošiamais renginiais, rengiamais projektais ji stengiasi būti patraukli ne vien intelektualams, mokiniams, studentams, bet sukelti susidomėjimą ir anksčiau visai neturėjusiems poreikio skaityti knygas skaitytojams (pvz. ūkininkams, namų šeimininkėms, menko išsilavinimo žmonėms).
Biblioteka mūsų visuomenėje bei kultūros istorijoje turi gan gilias tradicijas bei ilga, keliolika amžių apimančią istoriją. Bėgant amžiams kito kultūra, visuomenės interesai, todėl biblioteka, siekdama prisitaikyti prie skaitytojo, tenkinti jo informacinius poreikius, taip pat keitėsi. Skaitytojas tapo informacijos vartotoju, biblioteka, iš „knygų išdavimo punkto“ ir „saugyklos“ virto informacijos centru, besistengiančiu tenkinti įvairiausius lankytojų informacinius poreikius.
Kintant bibliotekos įvaizdžiui (nuo knygų saugyklos iki informacijos centro) tuo pačiu kito ir bibliotekininko įvaizdis. Nuo seno užimantis „knygų saugotojo nuo skaitytojų“ rolę bibliotekininkas keičia pozicijas ir tuo pačiu net ir kvalifikaciją.
„Bibliotekininkai grožinėje literatūroje – tam tikras visuomenės sąmonės atspindys, pasireiškiantis, kaip stereotipas. Grožinės literatūros analizė – nauja galimybė pažvelgti į profesinį įvaizdį, palyginti jį su profesine veikla ir patirtimi“1.
Lietuvoje grožinės literatūros profesinių stereotipų formavimas ilgai nebuvo analizuojamas. Pirmasis mokslinis darbas – Jurgitos Straigytės, Vilniaus universiteto studentės diplominis darbas tema „Bibliotekininko įvaizdis grožinėje literatūroje“ (1996 m.). vėliau, 2001 m. Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido Ivaškevičienės G. Straipsnį apie bibliotekos įvaizdžio formavimą.
Užsienyje tokių publikacijų būta nemažai.
Svarbiausia analizėje – bibliotekininko – žmogaus, asmenybės įvaizdis: kiekvieno veikėjo charakteris yra savitas ir sudaro vis kitokį įspūdį apie profesiją.
Išskiriami bibliotekininko įvaizdžiai grožinėje literatūroje:
• jaunystės – dažniausiai paneigiamas bibliotekininko - „knygų graužiko“ įvaizdis. Jauni žmonės – energingi, gyvybingi, bręstantys ir ugdantys savyje meilę knygoms, literatūrai, menui, dar ieškantys savęs gyvenimo vingiuose;
• senatvės – įvaizdis, kuriam būdinga negalia, ligos, yra labai paplitęs. Nors ir aktyvūs, tačiau keliantys pasibjaurėjimą, seni, „varvančiom akim“, sulaukiantys „nykstančios vapsvos“ apibūdinimo, nervingi. Dažnai vaizduojami, kaip sutrikusios dvasinės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!