Kardiogeninis šokas - ūminis kraujotakos nepakankamumas, kuris prasideda sumažėjus kairiojo (dažniausiai) arba dešiniojo širdies skilvelio susitraukimui, lemiančiam centrinės kraujo apytakos, mikrocirkuliacijos sutrikimą, audinių hipoperfuziją ir organų disfunkciją.
Dažniausios kardiogeninio šoko priežastys: ūminis miokardo infarktas (in­farktas dažniausiai apima daugiau kaip 40% kairiojo skilvelio masės) ir jo komp­likacijos (tarpskilvelinės pertvaros plyšimas; speninių raumenų plyšimas, le­miantis dviburio vožtuvo nesandarumą), miokardo (ūminis miokarditas, kardio­miopatijos, miokardo kontuzija) ir vožtuvų patologija, širdies ritmo (dažniausiai skilvelių tachikardija) ir laidumo (III˚ laipsnio atrioventrikulinė blokada) sutri­kimai, neigiamas inotropinis ir kardiotoksinis vaistų poveikis.
Ankstyvasis kardiogeninis šokas prasideda per 24 valan­das nuo ligos (miokardo infarkto, uždaros širdies traumos) pradžios. Vėlyvasis šokas prasideda vėliau ir dažnai baigiasi mirtimi.
Pradinei šoko fazei būdingas ryškus simpatinės nervų sistemos sužadinimas (tachikardija, psichoemocinis sujaudi­nimas), palaikantis normalų arba šiek tiek padidėjusį krau­jospūdį (erektilinė šoko fazė). Ryškaus šoko fazei būdinga arterinė hipotenzija ir parenchiminių organų (ypač inkstų) specifinių funkcijų sulėtėjimas (diurezė mažesnė kaip 20 ml/h), kuris koreguojamas gydant kraujospūdį keliančiais vaistais. Terminalinei fazei būdinga arterinės hipotenzijos refrakteriškumas gydymui, diurezės ir kai kurių kitų funkcijų visiškas išnykimas (gali būti koma, ūmus kepenų, antinksčių, plaučių ir kitų organų funkcijas nepakankamu­mas).
Kompleksiškai gydomo kardiogeninio šoko prognozė tie­siogiai proporcinga kraujotakos rodikliams ir atvirkščiai proporcinga šiuos rodiklius palaikančiam gydomųjų priemo­nių intensyvumui. Šoko laipsnis kinta gydant, todėl diag­nozėje įrašomas sunkiausias laipsnis. Pavyzdžiui, atvykus ligoniui, buvo pirma laipsnio šokas ir jis mirė esant trečio laipsnio šokui; diagnozė - trečio laipsnio šokas.
Pirma laipsnio šokui būdinga tai, kad, lašinant į veną mažas vazapresinių aminų dozes arba jas sušvirkštus į rau­menis, kraujospūdis sunormalėja, esti pakankamas pulsinis arterinis kraujospūdis (apie 30 mmHg), normali periferinė kraujotaka (šiltos galūnės, nesutrinka sąmonė, diurezė di­desnė kaip 20 ml/h). Antro laipsnio šokui būdinga tai, kad, paskyrus į veną dideles vazopresinių aminų dozes, atsistato kraujospūdis: esti nevisiška sistolinio, ypač pulsinio kraujospūdžio, korekcija (pulsinis kraujospūdis apie 20 mmHg); nevisiškai atsistato periferinė kraujataka (esti šaltos pėdos, diurezė mažesnė kaip 20 ml/h,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!