Encefalitas – infekcinis nervų sistemos susirgimas, pažeidžiantis galvos smegenis. Sukeliamas uždegimas, kuris labiau pažeidžia tam tikras galvos smegenų vietas. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, sunkumo, uždegimo intensyvumas bei išeitys būna skirtingos. Uždegimo zonos gali išgyti be liekamųjų reiškinių arba jose prasideda randėjimas (gliozė), galintis sukelti klinikinius simptomus, kurie išlieka ir praėjus uždegimui, o kartais – visą gyvenimą.
Dažniausi sukėlėjai yra virusai: erkinio encefalito (arbovirusai), tymų, epideminio parotito ("kiaulytės"), pūslelinės (Herpes grupės), enterovirusai, adenovirusai, kiti sukėlėjai retesni (mikoplazmos, pirmuonys – toksoplazmos, kt.). Encefalitas gali išsivystyti, sergant meningitu; tada dažniausia priežastis yra bakterijos, o liga vadinama meningoencefalitu, nes kartu pažeidžiami smegenų dangalai ir pačios galvos smegenys. Kartais encefalitas gali išsivystyti jau persirgus infekcine liga, po vakcinacijos, sergant piktybiniais navikais.
Dažniausias virusinis encefalitas Lietuvoje – erkinis. Erkinio encefalito virusą platina erkės; juo užsikrečiama erkės įkandimo metu arba vartojant maistui nepakankamai termiškai apdorotą sergančių karvių, ožkų pieną (pastaruoju atveju gali susirgti visa šeima). Lietuva laikoma didelio sergamumo erkių platinamomis ligomis zona, nes 30,2 proc. teritorijos sudaro miškai. Didžiausias sergamumas vidurio Lietuvoje (Šiaulių, Panevėžio, Kauno apskrityse), nuo gegužės iki spalio (ypač liepos-rugsėjo) mėnesio. Serga įvairaus amžiaus, dažniau kaimo, negu miesto gyventojai. Susergama per 3-7 (kartais 1-30) dienas nuo užsikrėtusios erkės įsisiurbimo.
Apie 80-90 proc. suaugusių žmonių yra užsikrėtę paprastosios pūslelinės virusu (Herpes simplex, HSV) ankstyvoje vaikystėje. Kuo žemesnis šalies socialinis-ekonominis išsivystymas, tuo anksčiau ir didesnė visuomenės dalis esti užsikrėtę šiuo virusu. Užsikrečiama oro-lašeliniu būdu, per gleivines, virusas nukeliauja į nervų sistemos mazgus ir juose užsilieka, o susilpnėjus imunitetui gali suaktyvėti ir sukelti įvairių organų pažeidimą, taip pat ir encefalitą. Sergamumas herpetiniu encefalitu siekia 3-4 atvejus iš 1 mln. gyventojų per metus, dažnis nepriklauso nuo amžiaus ir lyties, neturi sezoniškumo ir geografinio paplitimo.
Paralyžiai
Dvejinimasis akyse
Epilepsiniai priepuoliai
Jutimų sutrikimas
Neaiškus matymas
Rijimo sutrikimas
Veido perkreipimas
Ligos eiga
Encefalitui būdingi galvos smegenų pažeidimo simptomai, kuriuos įvertina gydytojas neurologas: dvejinimasis, neaiškus matymas, veido perkreipimas, klausos, uoslės, kalbos, rijimo sutrikimai, galūnių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!