Erkinis encefalitas. Erkinio encefalito vakcina, vakcinos sudėtis, veikimo mechanizmas

Erkinio encefalito vakcina, vakcinos sudetis veikimo mehanizmas.
Erkinis encefalitas (EE) - tai ūminė klasikinė gamtinė židininė liga, būdinga kai kuriems Europos regionams. Ja susergama erkinio encefalito virusais (EEV) infekuotai erkei įsisiurbimo metu įnešus sukėlėją. Erkinį encefalitą (EE) sukelia RNR virusas, priklausantis Flaviviridae šeimai. Skiriami du EE viruso subtipai: europinis ir Tolimųjų Rytų. Šie subtipai yra artimai susiję antigeniniais ryšiais. Virusas vidutiniškai atsparus išorinėje aplinkoje.
Lietuvoje paplitusios Ixodes ricinus ir Dermacentor reticulatus erkės. Iš abiejų rūšių erkių išskirtas EE virusas. Erkių vis daugėja. Sergamumo EE padidėjimas stebimas nuo 1993 m. Didžiausias sergamumas užregistruotas 1997 metais. : 1997 m. Lietuvoje sirgo 645 ligoniai, 1998 m. - 548 ligoniai, 1999 m. - 200 ligonių, 2000 m. - 419 ligonių. Sergamumas EE Lietuvoje svyruoja 4,6-17,4 atvejų 100000 gyventojų, Latvijoje - 8,4-25,8 atvejų iš 100000 gyventojų, Estijoje - 5,8-12,8 atvejų 100000 gyventojų, Rusijoje 2000 m. EE sirgo 419 asmenų (11,3/100 000). Daugelį metų didžiausias sergamumas registruojamas vidurio Lietuvoje: Šiaulių, Kauno ir Panevėžio apskrityse.
Erkinio encefalito virusą perneša erkės. Erkė yra ne vabzdys, o nariuotakojis, priklausantis tai pačiai šeimai kaip voragyviai, mažosios erkutės, skorpionai. Pasulyje yra apie 850 erkių rūšių, o 8 rūšys yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai. Erkės tampa aktyvios ankstyvą pavasarį, vos žemės temperatūra pasiekia 5-7° C, jos neturi akių, todėl gyvūną fiksuoja jutimo organu, vadinamu Haller'io organu, kuris reaguoja į išskiriamą CO2 koncentraciją ore ir į judančio gyvūno termoradiaciją. Kovas-spalis - tai erkių sezoniško aktyvumo pikas. Paros metu - aktyvumo pikas ryte ir vakare, minimumas apie vidurdienį. Erkės gyvena vidutiniškai 3 metus, pereidamos šias vystymosi stadijas: lerva - nimfa - suaugusi erkė. Seksualiai subrendusios patelės yra ovalios formos ir neturi šarvo, todėl jos įprastinis dydis - 2,4-4,8 mm, pasimaitinusi krauju, gali padidėti iki 12-30 mm (lervų dydis - 0,6 mm, nimfų - 1,2 mm. Kiekvienoje vystymosi stadijoje jai būtina maitintis krauju. Erkė gali peržiemoti ir vystytis...

Daugiau informacijos...