Geriatrija

1.Šiuolaik.visuom.senėjimas ir jį apibrėžiant. veiksn.Senėjimas-procesas,vykstantis visą žm. gyv.Gyventojų rengimas senatvei t.b.socialinės politikos dalis ir apimti fizinį,psichologinį,kultū ros,ekonomikos,medicinos ir kt.pasirengimo bū dus.Senstančių žm.problemos yra glaudžiai susiję su šiuolaik.šeimos sunkumais.Reikia saugo ti šeimą,sudarant galimybes pagyvenusiems žm. kiek galima ilgiau gyventi savo namuose savaran kiškai.Pagal PSO pagyv.žm yra≥65m.Chronolog amž–kiek metų praėjo nuo gimimo,funkcinis-kaip žmogus sensta individualiai.Visuomenės senėji mą lemia:1.gimstamumas;2.mirtingumas;3.migra cija.2025m.Europoje pagyv.žm.proporcija↑20-28 %.Įgimta gyvenimo trukmė yra 72m.Max-123m. Gyvenimo trukmė yra susijusi su:gyvūno dydžiu; apspręsta genetiškai.Senėjimo koncepsijos:Senė jimas-1)universalus biologinis proc;2)pažeidimų susikaupimo rezultatas;3)biolog.programos dalis. 2.ID požiūrio svarba,gydant pagyv.žm.PSO sveikatą apibrėžia kaip fizinę,psichologinę ir socialinę gėrovę,o ne tik ligų nebuvimą.Dauguma pagyv.žm(~2/3)jaučiasi gana gerai.Tačiau 1/3 fizinės sveikatos sutrikimai gali sukelti psichikos sutrikimus,kuriuos sunkina socialinė izoliacija, ekonominiai nepritekliai ir ↓kasdieninė veikla,bū tina savarankiškai gyventi.Vienas spec.negali at kurti sutrikusių pagyv.žm.f-jų.ID komandą sudaro: pacientas ir jo artimieji,gyd,slaug,soc.darb,kine ziter,fizioterap,ergoterap,psichiatr,psicholog,klinikinis farmakolog.Tik kartu dirbdami jie g.grąžinti ligotam žm-ui normalų ar beveik norm.gyvenimą. Kartu tirti ligonį ir nustatyti sutrikimų šalinimo bū dus.Nepakanka slaugytojui suleisti vaistus,o ligo nio rūpesčius palikti neišspręstus,nepakanka endokrinologui gydyti CD,o kitų sutrikimų nešalinti ir tt.Vadovaujantis tokiu požiūriu,galima pagerinti ligonių gyv.kokybę ir gyd.bei slaugos rezultatus (išgyvenamumą,autonomijos išsaugojimą,mažą institucijose prižiūrimų pacientų skaičių). 3.Gydyt,slaug,s.darb,fizioterp,ergot.vaidmenys interdicipl.komand.Vienas spec.negali atkurti sutrikusių pagyv.žm.f-jų.Jų slauga ir rūpyba turi rūpintis daugelio sričių specialistai:kartu tirti ligonį ir nustatyti sutrikimų šalinimo būdus.Taip g page rinti ligonių gyvenimo kokybę ir gyd.slaugos rezul tatus.Svarbiausia komandos užduotis yra nusta tyti ligas,atskirti jas nuo amžiaus pokyčių,bei gyd. vaistais ir ne vais priemonėmis.Gydytojo parei gos:dgn nustatymas,Medicinos kl sprendimas; Gyd ir slaugos namuose poreikio nustatymas;Gyd plano parengimas,(artimas,tolimas tixlai),plano peržiūrėj ir keitimas;Gyd ir slaugos tęstinumo garantavimas(institucijoje,namuose,bendruomenėje);Bendradarbiav.su ligoniais,komandos nariais, konsultantais;komandos narių palaikymas;Gyd.ir slaugos kokybės vertinimas;Konsultacijos;Doku mentų tvarkymas.Didžiausią specialistų koman dos grupę sudaro slaugytojai.Jie yra ties atsakin gi už ligonių slaugą ir priežiūrą.Pareigos:Ligonių mokymas;Asmens vadyba,paslaugų koordinaci ja;Vaistų paskyrimas;Žaizdų,opų,pragulų,stomų, šlap.p.kateterių priežiūra;Medžiagos paėmimas lab.tyrimams;Iki ir pooperacinė slauga;Sunkių ligonių slauga;Intraveninis gydymas,enter ir paren terinis maitin;Psichiatrinė slauga.Soc darb.parei gos:Vertina psichologinę ir soc.ligonio ir jo šeimos padėtį;Konsultuoja pac.ir jo šeimą;Padeda skirs tant bendruomenės lėšas(namų ruoša,pietūs į namus,pašalpos ir pan.);Padeda išsirinkti ir apgy vendinti globos senelių namuose;Siunčia į dienos centrus;Padeda sud.ilgalaikį priežiūros planą; Padeda parengti dok(iš anksto pareikšti savo valią).Fizioterap tiksl–gerinti jud.f-ją.↑raumenų jėgą,padėti suvokti save,pagerinti koordinaciją, sąn.stabilumą ir judrumą,pl.ir ♥f-ją.Pareigos: Mokyti ir padėti eiti,persėsti,lipti laiptais,važiuoti kėde–t.y.judėti;Nustatyti kurių pagalbinių prietaisų ir įtaisų pacientui reikia,padėti juos įsigyti;Man kštinti,↑judesių amplitudę,jėgą ir ištvermę;Gydyti skausmą fizikinėmis priemonėmis(UG,TENS); Aprūpinti slaugytojus kėlimo ir manipuliavimo prietaisais;Vertinti f-ją ir aplinką prieš operaciją; Mokyti spec.mankštos programų(pulmonolog. kardiolog.ligonių).Ergoterap–turi padėti įveikti fizi nę ar protinę negalią,pasiekti kuo didesnį nepri klausomumą ir kartu mažinti neįgalumą.Tp per tvarkyti namų aplinką atsižvelgiant į ligonio poreikius.Padeda atkurti plaštakos f-jas,erdvinį suvokimą,judėjimą,socialines f-jas.Dirba,kad pagerintų atkurtų ar išlaikytų jų kasdieninės veiklos įgūdžius ir instrumentinės kasdienes vei klos įgūdžius:maitinimąsi,maisto ruošimą,namų ruošą,naudojimąsi tualetu,patekimą į vonią ir mau dymąsi,pinigų tvarkymą,pirkimąsi.T.p.taiko adap tacinius metodus:moko naudoti adaptaciniais prietaisais,namų saugumo,taupyti energiją,sąn. apsaugos metodų,adaptacinės technikos esant regos sutrikimams,vartoja ir kuria ortezus. 4.Geriatrines medic.princ;darbo su pag.lig. princ.Geriatr.medic.princ:1.Gydymo tikslas yra išlaikyti ir pagerinti funkc.būklę ir gyvenimo kokybę(autonomiją),o ne tik pratęsti gyvenimą. 2.Tarpdisciplininis požiūris–sudėtingas senų žm. sveikatos problemas sprendžiamos dalyvaujant įv.sričių spec.3.Nustatomi problemų prioritetai. Intervencijos nauda turi nusverti riziką.4.Nuolat reikia stebėti,kaip ligonis vartoja vaistus,t.p.ir tuos,kuriuos perka be recepto.Bendrosios prakti kos gydytojas turi žinoti kokius vaistus paskyrė kitų sričių specialistai.Reikia skatinti ligonį,kad šis išmestų pasenusius vaistus.Darbo su pagyv. ligoniais princ:1.Vyresni ligoniai yra gydytini (t.y.medikų sprendimą turi lemti ligonio funkcinė būklė,o ne amž).2.Pagalba vyresn.žm.t.b.multidis ciplininė.3.Prieš kiekvieną sprendimą reikalingas tinkamas ištyrimas:fizinis,psichologinis,soc,eko nom,funkcinis.4.Pagalba vyresn.amž.žmonėms reikalauja naujos rūšies tarnybos.5.Šeimos rolė yra kritiškai svarbi.6.Reikia specialių gerontologi jos ir geriatrijos žinių.7.Vyresni žm.ne tik gydytini, bet ir mokintini,jie t.p.moko mus apie senėjimą. 5.Bendri senatvės ligų dėsning.1.Ūm ligos prasideda ne taip ūmiai(jas slepia lėtines ligos ir senėjimo procesai).2.Vėliau atsiranda simptomai vėliau kreipiamasi i gyd nes gyvena sėsliai,ligų simptomai priskiriami senatvei,nusiskund ir klinika netipiški.Veliau nustatoma dgn.3.Dažna dauginė patologija-keletas lėt.ir ūm.ligų.4.Popigramazija. 10 ir>vaistų.5.Nepageidauj vaistų r-jos yra 2k. dažn nei jauniems.6.Funkcijos nepakankamumas yra dažna daugelio ligu komplik.O kartais-ankstyvasis ligos požymis(nors tipiškos klinikos nėra ).7.Ligų eiga ir sveikimas ilgesni.Dažnai reikalinga etapinė reabilitacija ligoninėje,slaugos ligoninėje(dar 30d)ir namuose ar senelių namuose.8.Silpnas ryšys tarp f-jos nepakanka mumo ir sergančiojo organo ar audinio.Pvz,senie ms ligoniams negalioja priežastinis ryšys,kad judėj sutrikimus sukelia kaulų ir raumenų neurologinės ligos,šlap nelaik–šlap.p.disf-ja.Šlap nelaik sukelia diuretikai,griuvimus-ne judamojo aparato liga,o♥ritmo sutrikimai,dezorientaciją–pl.uždegimas.9.Diagnozės ne visada rodo ligonio būklę,todėl džn vartoj sindromų ir sutrikimų terminus(nejudrumas,nestabilumas,nelaikymas,intelekto sutrikimas,inf,izoliacija,nemiga,griuvimas, alpimai) 6.Geriatr.pac.tyr.ypat.Fizinis.Funkcinis.Psichologinis.Socialinis ekonominis.Psichosocialinė anam nezė:Būsto patogum ir saugum.Santykiai su šeima,draug,slaugytojais.Ekonominė padėtis(bu vęs išsilavinimas ir darbas).Sugebėjimas apsitar nauti.Soc.aktyvumas ir hobis.Judėjimo būdai ir priem.Mityba.Imunizacija.Rūkymas,alkohol.vart.Funkcinis vertinimas:apima biomedicininius,psicho loginius ir socialinius duomenis.F-ja nulemia medi cininius-socialinius ir ekonominius rodiklius.Jos pasikeitimai g.rodyti prasidedančią ligą.Lengva liga kartais labiau sutrikdo funkciją nei sunki. 75m.ir >žm.2k.dažniau sutrikusi funkc.būklė negu 45-64m.Vertinama:Kasdien veikla-Barthel ind. Instrumentinė kasd.veikla.Kognityv būklė–mąsty mo minianketa(max 30b10 depresija).Mobilumo įvertinimas .Mitybos minianketa(24–gera mityba).Mėginys „atsis tokite ir eikite“.N.B.Pac amž.niekada neturi būti medicininio sprendimo kriterijus–jis–pac-o funkc. būklė.Fizinis tyrimas:AKS matuoti gulint ir stovint (ortostatinė hipotonija→alpimai,griuv).Tikrinti klau są ir regą.Burnos ertmė tikrinama išėmus plokšte les–erozijas,opas,vėžį.štirti krjgsls–miego a.a., pilvinę Ao,perif a.a.,ieškoti aneurizmų ir obliteruo jamosios ath.1x/m tikrinti krūtis,1x/2m–ginekolo ginis tyr.Neatidėlioti stor.ž.tyrimo:galima nustatyti slaptąjį kraujavimą,prostatos adenomą,vėžį.1x/m-išmatas dėl slapto kraujav.Apžiūrėti pėdas,ieškoti išgyd ligų:kaulinių rumbų,nuospaudų,įaugusių nagų,infekcijų,kraujagyslių,sąn.ligų. Lab:↑ENG,↓kretinin.klir,↓albumin,↑FSH,LH,↓pO2,šlapim-džn besimt bakteru ir piur.Instrum: arteriograf,flebograf,UG,Ro,KT,BMR,laparoskop,artroskop.Apie ligų simptomus reikia klausinėti aktyviai,kadangi ligoniai kai kuriuos gali užmiršti arba tiesiog priskirti senatvei.Ligonius reikia paskatinti,kad atsineštų ir parodytų visus varto jamus vaistus,t.p.ir tuos,kuriuos perka be recepto; 7.Geriatr(medic ir soc)pagalbos strukt.Geria trijos tarnybų(med.Ir soc)rūšys:1.Institucijos:reabi litacijios stac,psichogeriatrijos stac,skubios pagal bos stac,ilgalaikio gydymo stac,Slaugos staciona ras,Paliatyvaus gyd.ligoninė,Specialūs gevena mieji namai:grupiniai,išnuomojami,parapijos,ben druomenės,pensininkų sodybos,globos namai. 2.Bendruomenė:ambul.med.pagalb.;sveikatos vystymo(profilaktikos)programos;bendruomenės psich.sveikatos gr;dienos stacionarai;atokvėpio tarnyba;senolių(senjorų)centrai;grupiniai pietūs; juridinės ir apsaugos tarnybos;asmens vadyba. 3.Namai:Gydymas ir slauga namuose;Namų ruo ša;Pietūs į namus;Bendruomenės pagalbos tarny bos.Socialinė pagalba:1)↓stresą,↑saugumo jausm;2)↓mirtingumą,gerina Sp rezult;3)↓ žalingų įpročių paplitimą;4)pagalba namuose ↓ stac SP poreikį;Numatant geriatrijos tarnybą yra svarbūs soc–ekonominiai veiksniai,pagyv.žm.sk,geogra finė padėtis,socialinės pagalbos sruktūra. 8.Inegruotos soc-medic-psicholog.pagalbos pakopos.Paslaugų,kurių reikia seno žmogaus sveikatai ir gerbūviui išlaikyti skalė plati,todėl pagrįstai g kalbėti apie integruotą med-soc–ekon-psichol rūpybą bei tam tikras tarnybas.Tarnybos t skirtingus finansav šaltinius,valdym strukt,regio ninį pasiskirst.Pagal žm aktyvumą ir integruotos pagalbos reikalingumą,skiriamos šios integruoto sios rūpybos pakopos:1.Nepriklausomo gyvenimo organizav(senas žm.gyvena savo namuose ir yra savarankiškas,o valstybė per spec.tarnybas regu liuoja pajamas,padeda išlaikyti butą,nusipirkti maisto,garantuoja transportą,ambulatorinę med, juridinę pagalbą).2.Pagalba namuose(tai maisto programos–grupiniai pietūs ar maistas į namus, išvykos,dienos stacionarai,med pagalba ir slauga nam-se,senelių spec centrų veikla).3.Pusiau nepri klausomo gyvenimo organizav:vienišiems sunkiai apsitarnaujantiems žm-ėms statomi namai,Turín tys 1-2 viešbučio tipo kambarių butus,pritaikyti vyresnių žmonių med-os priežiūrai ir kultūros reikmėms.Med pagalba teikiama ambulat arba namuose).4.Nuolatinė globa(pensionai,senelių na mai;buitinis aptarnavimas ir medicinos priežiūra visą parą).5.Slauga ir gyd(slaugos ligon,neįgal. nam,somatinės ir psichiatrijos ligon;aktyvus gyd.ir reab visą parą). 9.Biologinės senėj.teor.Senėjimas tai:universa lus biologinis procesas;pažeidimų susikaupimo rezultatas;biologinės programos dalis.Biolog. senėj.teor.2gr:1)Stochastinės(teigia,kad senėji mo pokyčiai atsiranda ir kaupiasi laikui bėgant). A)Klaidų katastrofos t:laikui bėgant,atsiranda ir kaupiasi baltymo sintezės klaidos,jos lemia sutrikusią ląst.f-ją.B)Jungčių t:proteinų ir kt ląstelės makromolekulių jungčių susidarymas sąlygoja senėjimą.C)nusidėvėjimo t:organizmas sudarytas iš nepakeičiamų komponentų,kurie, laikui bėgant,nusidėvi–ir šitaip žūsta last,audiniai, org.ir organizmas.D)laisvųjų radikalų t:per laiką kaupiasi pažeidimai dėl laisvųjų radik.poveikio,ir šitaip pasireiškia senėjimas.E)Chaoso t.2)Nesto chastinės(teigia,kad senėj yra iš anksto deter minuotas).A)stimuliatorių t.Manoma,kad kai kurie organai ir sistemos yra vidiniai senėjimo stimulia toriai,užprogramuoti senatviniams pokyčiams tam tikru organizmo gyvenimo laiku.B)Genetinės t(nė ra žinomas veikimo mech).C)Programos t.Nors yra daug biologinių senėj.teor,bet nė viena nėra visiškai teisinga ir paaiškinanti visus senėjimo proceso aspektus.Šių teor.svarba praktikai–senė jimas ir ligos netapatinama.Daugelis pagyv.žm. g.b.sveiki iki pat gilios senatvės.Tačiau fizinė ir nervinė įtampa gali greitinti senėjimo procesus. 10.Sociolog.senėj.teor.Be biologinių yra sukurta ir sociologinių senėj.t,aiškinančių žmogaus senė jimą visuomenėje.Remiantis sociologinėmis senė jimo teorijomis,vyresni žm.nėra homogeniška gru pė,jie yra individualūs.Pasitraukimo t:pusiausvyra visuomenėje per senų žm.pasitraukimą;pgr konc epcija–senų žm pakeitimas jaunais;pasitraukimas t.b.laipsniškas;netekimas rolių,statuso,soc.kontak tų,įtakos visuomenėje;vertybė–jaunystė;Pagrin dimas:mirtis–neišvengiama;kuo senesnis,tuo silp nesnis.Aktyvumo t:senų rolių išlaikymas;naujų ro lių įgijimas(savanoriai, politika,šeima,religija.); senų rolių reinterpretavimas(trumpesnė darbo d,kitas darbas);kuo ilgiau išlikti vidutinio amžiaus; vertybė–darbas ir produktyvumas.Kritika:ne kiekvienas g įgyti naujas roles.Ne kiekvienas turi tuos pačius resursus. Visuomenė sud kliūtis išlikti aktyviu.Visų rolių pakeisti neįmanoma.Vid.amž nevisiems sėkmės viršūnė.Kai k.žmonės laimingi pasyvūs.Etikečių t:Jaunų ir sveikų žmonių visuom-je senas amžius-kaip nukrypimas.Socia linis žlugimas:individo jau trumas psichologiniam palūžimui,nekompetetingo ir netikėlio etiketė,išmo kstamas elgesys pgl etiketę,individo prisitaikymas prie šios rolės,savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi praradimas.Išeitis–kova su etiketėmis, pagyv.žm.socialinis palaikymas,savigarbos skati nimas.Tęstinumo t:ji tarsi bando apibendrinti abi pirmąsias senėjimo teorijas.Anot šios t.senatvės negalima atskirti nuo viso gyvenimo.Koks žmogus buvo senatvėje,toks jis bus ir senatvėje.Amžiaus stratifikacijos t.Pagal ją kiekvienas individas sensta ne tik individualiai,bet kartu su vienmečiais,šie žmonės sudaro kohortą,kurios nariai panašūs tiek savo vaidmenimis,tiek istorijos vyksmo supratimu.Vienos kohortos žmonės pana šiai sensta socialiai,psichologiškai ir biologiškai. 11.Geriatrinių pacientų socialinės būklės verti nimas.Vyresn. žmonių soc. būklė yra lb. susijusi su sveikata.Soc. būklė gali lemti ligos atsiradimą ir padarinius.Pagrindiniai soc. būklės vertinimo kri terijai:1.Ar pacienas gyvena vienas,kas lankosi, padeda?2.Ar sunku apsitarnauti?3Ar sunku rūpin tis namais,išeiti į parduotuvę,susitikti su kt. žmon ėmis?4.Ar nereikia finansinės pagalbos5.Ar reika lingas padėjėjas ar slaugytojas?6.Ko trūksta,ko kie sunkumai?Ne tik slaugytojai turi žinoti ligonio soc. būklę ir ją gerinti,bet ir soc. darbuotojai turi mokėti tam tikras slaugos procedūras:pamatuoti T bei pulsą,pasverti,prižiūrėti odą,matuoti ir užra šyti skysčių pusiausvyrą,priminti pavalgyti,gerti skysčius,vaistus,padėti mankštintis. 12.Socialinės paslaugos pagyvenusiems žmo niems:1.Pagalba namuose,įskaitant paprastą sla ugą.2.Maisto programos(maistas į namus,kavinės seniems žm.).3.Lankytojai4.Adaptacijos ir pagal biniai įtaisai5.Ergoterapija.6.Chiropodija–pėdų priežiūra7.Skalbimas.8.Paslaugos akliesiems(klu bai,rankdarbiai,bibliotekos).9.Paslaugos kurtiesie ms(kurčiųjų kalba,klausos aparatai)10.naktinio bu dėjimo tarnybos.11.dienos centrai ir klubai.12.Alz heimerio grupės.13.Savanorių organizacijos.14. Labdara.15.Geros kaimynystės programos16.Uni versalių dukterų programa17.Elektroninė aliarmo sist.18.Paliatyvi slauga(soc.pagalba terminalinia ms ligoniams ir jų artimiesiems).19.Institucijos, gyvenamųjų namų pogramos.Soc. pagalba reika linga senukams nes:↓stresą,↑saugumo jaus mą,↓ mirtingumą, gerina sveikatos priežiūros re zultatus,↓žalingų įpročių paplitimą.Socialinė rūpy ba namuose mažina stacionarios sveikatos prie žiūros poreikį. 13.Gydymo ir slaugos kokybės kriterijai ilgala ikio gydymo skyriuose.1.Autonomijos išsau gojimas.Autonomiją sud. keletas elementų:orum as,saviraiška,nepriklausomumas,pasirinkimas,privatumas.2.Demencijos gyd..Demensija turi būti parašyta diagnozėje.Nustatyta demensijos prieža stis.Veikla(muzika,kineziterapija,rankdarbiai.Specialisto konc,jei reikia3.Depresijos gyd.1.depresija turi būti nustatyta pagal elgesį2.vertinti nuotaiką geriatrine depresijos skale3.depresija turi būti gy doma.4.specialisto konsultacija jei reikia4.Šlapi mo laik. skatinimas.1.tikslas - skatinti šlapimo lai kymą2.vartoti standartines ver tinimo skales(Bar thel,ADL)3.nustatyti šlapimo nelaikymo priežastį 4.sudaryt gyd. ir slaugos planą5.tualetas ne toliau kaip 12 m nuo ligonio lovos5 Išmatų laikymo ska tinimas1.ištirti išmatų nelaikymo pobūdį2.sudaryti slaugos ir gyd. planą3.nelaikymo priežasties dgn. ir gydymas6.Racionalus vaistų vartojimas.var toti minimalias,efektyvias dozes,↓psichotropinių vaistų vartojimą.Klinikinio farmokologo konsultaci jos.7.Griuvimų ir nelaimingų atsitikimų profi laktika.↓griuvimų riziką,mažiau skirti psychotropi nių vaistų.Tinkamas apavas,aplinka.8.F-cijų ats tatymas svarbu f-inį nepakankamumą ir negalu mą.9.Pragulų profilaktika.pagalvės,matracai. vartymas.personalo mokymas.invidualus gyd.ir slaugos planai.10.Aplinkos optimizavimas:sudary ta galimybė gyventi vienam,tualetas lengvai pasie kiamas.11.Gydytojų įtaka:regulairus sveikatos pa tikrinimas kas 6 mėn.gydytojas turi užtikrinti aukš tus gyvenimo,gydymoslaugos standartus. 14.Skausmo gydymas vyresniame amžiuje. Adekvataus senų žmonių sk. malšinimo kliutis są lygoja 3 veiksniai:1.Paties paciento ir jo šeimos (aiškinama,kad sk. senėjimo dalis).2.Sveikatos priežiūros įstaigos(nepakankamos žinios apie sk) .3.Visuomenės.Skausmo gydymo tikslas yra ne sumažinti,o numalšinti sk.Gyd. metodai:1.vietinis gyd.(fizioterapija,šilumos ar šalčio procedūros,te palai)2.Farmakologinis(analgetikai,papildomi ana lgetikai).3.Elgesio modifikacija(rela ksacija.psicho terapija).4.Paciento mokymas.5.Anestezija,neu rochirurgija;6.Nauji analgetikų skirimo būdai.Gy dymą pradėti nuo vietinių priemonių:1.Infraraudo nieji spind.(Kontaind:♥N,IFN,KFN);2.Kompresai; 3.Parafino vonios;4.Hidroterapija;5.trmpųjų bangų diatermija;6.UG bangos;7.UV spind.8.šalčio tera pija;9.TENS;10Masažas;11.Akupunktūra.Gyd.medikamentais taisyklės:1)tinkamas vaistas priklau somai nuo sk. tipo ,intensyvumo;2)pradėti nuo ma žų dozių;3)dozę ↑ laipsniškai;4)trumpo veikimo analgetikai;5)Skirti nuolat,ypač opioi dus;6)netru mpinti interval,lėtai ↑ dozes;7)tinkamas vartojimo būdas;8)stebėti žalutinius reiškinius.Medikame ntai:1)neopioidiniai analgetikai(paracetamolis,NV NU+PSI)2)opiodiniai analgetikai(morfinas,meta donas,hidromorfinas)3)papildomas adjuvantinis gyd.:1)Gabapentinas(nuo epilepsijos)iki 1200-2400mg/p.2)TCA(nortriptilinas),stebėti EKG.3)SS RI Sertralinas 50 mg,fluoksetinas);4)vietiniai anes tetikai(5%lidokaino pleistrai).Pkopinė skausmo malšinimo schema pritaikyta seniems žm.1 pako pa(lengvas sk.):acetaminofenas,aspirinas,nesele ktyvus NVNU,COX-2inhibitoriai+/-adjuvantai.2pa kopa(vidutinio sunkumo sk.)acetaminofenas+len gvas opiodas(hidrokodonas,kodeinas,tramadolis) +/-adjuvantiniai analgetikai.3 pakopa(stiprus sk.):opioidai(morfinas,fentanilis)oksikodonas+/-ad juvantiniai analgetikai.Problemos:gretutinės ligos ;nesugebėjimas vartoti vaistus. 15.Delyro būklė senatvėje.Delyras-ūminis sąmo nes sutrikimas,pasižymintis pažinimo f-jų,mąstym o,dėmesio ir suvokimo sutrikimu bei šių simptomų sunkumo svyravimu per parą.Būdinga:staigi pra džia,kintama eiga.Pagrid. pož.:1.Sutrikusi sąmon. ir dėmesys.2.Kognityvinė disf-ja(aplinkos nesuvo kimas,dezorentacija,padrika,nenuosekli kalba,su vokimo sutrik.,netabili nuotaik)3.Išsivysto lb .grei tai(per kelias val. ar dienas).4.Delyrą dažn. suke lia ne psichikos liga,o somatinės ligos.Kl:1.Hiper aktyvus delyras(didelis sujaudinimas,nerimastin gumas,agresija,jautri reakcija į aplinkos dirgiklius ,haliucinacijos(dažnos).2.Hipoaktyvus delyras(si mpt.vangūs,sunku atpažinti.Nulemiantys rizikos veiksniai(demnsija,polifarmacija,regėjimo ir klau sos pažeidimas,ūmi liga/daugybinės lėt.ligos,de hidratacija,vyresn.amžius,neorolog.ligos,funkcin is sutrikimas ,alkoholis,depresija,LIN.Trigeriai (su nki ūmi liga,› nei 3 vaistai, infekcija,elektrolitų ir rū gščių–šarmų balanso sutrikimai,hipoksija ar hiper kapnija,KFN,IFN,hipoglikemija,insultas,fiziniai su varžymai,imobilizavimai,alkoholio perdozavimas ,Benzodiazepinų perdozavimas).Patog.:1.Neuro transmisijos sutrikimas(cholinerginis deficitas,do paminerginis perteklius,kt. neuro tansmiteriai).2 .Uždegiminiai pokyčiai3.Lėtinis stresas(liga ar trauma aktyvuoja sipatinę nervų sistemą bei hipo talamo-kankorėžinės laiukos-antikščių ašį ir padi dina citokinų ,bei kortizolio kiekį.Diagvozavimas :1.klinikinė diagnozė remiasi klinikiniais įgūdžiais ir mąstymu.2.anamnezė iš artimųjų.3.kognityvin ių f-jų vertinimas(rytininis tyr pagy venusiems žm ). 4.diagnostiniai instru mentiniai (pvz.CAM).Gyd :Nuraminti ir pašalinti delyrą provokuojančius veiksnius,jei įmanoma koreg.nulemiančius veiks nius.Nuraminti ligonį.Neskirti potencialiiai pavojin gų vaistų.Medik.gyd:Haloperidolis:0,5-3mg per os ar 2,5-5mg į/r.Jei dėl alkoholio perdozavimo- diazepamas.Atipiniai neuroleptikai(olanzepinas, risperidonas)vengti esant demensijai ir delyrui,ne s ↑insulto riziką.Delyro prevencija:1)Aplinka:gera s apšvietimas,lemputės naktį,aplinkos orentyrai, kalendoriai,nuorodosVengti ligonio vietos kaitalio jimo,personal keitimo.Vengti triukšmo.2)Fizinė būklės:aprūpinimas pagalbinėmis priemonėmis ,atstayti normaiąl šlapimo pūslės ir žarnyno f-ją ,minimaliai naud.kateterius,užtikrinti mytybą,van dens ir elektr.pusiausvyrą.3)pažinimo f-jos:gydo moji veikla(pokalbiai,žodžių žaid). 16.Alzheimerio ligos diagnostika.AL diagnos tika remiasi anamneze,klinika,somatinės būklės įvertinimu,lab tyr rezultatais.Anamnezę reikia rin kti ir iš sergančio ir iš artimųjų tiek kartu,tiek ats i rai.Anamnezės aspektai(dabartiniai nusiskundim ai,medikamentai,žalingi įpročiaia,lydintys simpto mai, siptomų charakteristika,simptomų pobūdis ,soc.faktorių išsiaiškinimas,specifinės problemos) .Klinikiniai simpt.:1)atminties pablogėjimas;2)pro gresuojanti kognityvinių f-jų sutrikimas;3)pregre suojantis funkcinis sutrikimas;4)elgesio sutrik .4A: amnezija–trumpalaikės,vėliau ir ilgalaikės atmin ties netekimas;Agnozija–nesugeba atpažinti daik tų,vėliau-veidų,aplinkos, formų.Apraksija–nesuge ba atlikti tikslingą motorinę veiklą,neesant motori nės f-jos sutrikimų,nesugeba apsitarnauti.Afa zija–kalbos sutrikimai(sensorinio tipo,logorėja,lydi agrafija,aleksija).AL stadijos:1.Pradinė(2-4 metai) 2.Vidurinė(2-4 metai,reikalinga kitų asmenų paga lba kasdieninėje veikloje.3.Ryški(1-2 metai,visiš kai priklausomas nuo kitų asmenų). Simptomai ir požymiai,kurie turėtų paskatinti ištyrimą dėl demencijos:1.Kognityvinės f-jos pokyčiai:naujai atsiradęs užmaršumas,sunkesnis bendravimas, sunkumas ieškant žodžio,dezorentacijabendrų faktų nežinojimas.2.Asmenybės pokyčiai:netink amas draugiškumas,atsiribojimas,perdėtas flirta vimas.3.Probleminis elgesys:kalidžiojimas,ažita cija,bruzdumas.4.Psichiatriniai simpt.i:atsiribo jimas,apatija,depresija,įtarumas,nerimas,nemiga,baimingumas,paranoja.5.Kasdienės veiklos poky čiai;pasimetimas,valgio gaminimo pamiršimas,ne prisižiūrėjimas,nesirūpinimas namais,sunkesnis tvarkymasis su finansais,kalidos darbe.Pac ištyrimas:1.Pilnas fizinis ištyrimas;2.Kognityv f-jų tyr–MMSE,laikrodžio piešimo testas;3.Kasdien veiklos tyr–Blesedo demencijos ska lė;4.Gretuti nės ligos5.Neurologo,psichiatro k-jos6.Parama šeimaiLaboratoriniai tyrimai:1.BKT,ENG.2.Ke penų fermentai3.BŠT, kreatininas,4.Skydliaukės UG,horm5.Galvos KT ar BMR7.EEG,kaklo krjg UGjei reik.8.Glikemija, Ca, B12, folio r konc. 17.Sergančiųjų Alzheimerio liga gydymasir slauga,įgalinančios technologijos. AL rizikos veiksn:1.amžius;2.moteriška lytis;3.žemesnis išsi ilavinimas;4.šeimos amamnezė;5sistolinė hiper tenzija(vidutiniam amžiuje);6.CD;Apo E4/4 genoti pas.AL apsauginiai veiksniai1.aukštesnis išsilavi nimas;2.laisvalaikio pomėgiai;3.Socialiniai kontak tai;4.mityba.5.NVNU;6.Statinai.Gyd.1.Nemedikamentinės priemonės:1.tinkamas bendraviamas ;2.elgesio korekcija;3.aplinkos pritaikymas;4.ko gnityvinių f-jų stiprinimas;5.funkcinis aktyvumas.6 .griuvimų prevencija.Medikamentinis gyd:1antide menciniaivaistai:cholinerginiai(acetilcholine stera zės inhibitoriai):donepezil,rivastigminas,galan taminas–lengvai ir vidutinio sunkumo AL gydti,kai MMSE daugaiu 10.•glutaminerginiai:NMDA anta gonistai:memantinas(vidutinei ir sunkiai AL gyd yti,kaip MMSE mažiau 20.Nekognityvinių siptomų gydymas.Slaugos tikslas–kasdienio gyvenimo ste reotipų palaikymas.Pacientui reikia padėti tiek, jog jis galėtų kuo ilgiau apsieiti be aplinkinių paga lbos.Daugelis sergančių lengva ar vidut demenci ja,geba tvarkytis namuose, jei jiems padeda paga lbininkas,artimieji ar soc darbuotojas. Būtina ligo nio artimuosius supažindinti su ligos klinikiniais ypatumais,slaugos principais. Sergantieji sunkaus laipsnio demencija slaugomi visas 24val per parą (pageidautina, jog tai atliktų tie patys žmonės); Svarbu atkurti paciento prarastus įgūdžius,apsau goti pac. nuo galimų sužeidimų, tikrinti paciento valgymo įpročius, paduoti vaistus, skatinti mankštintis, padėti nusipraust, apsirengt.Mokyt pac+šeimos narius.Įgalinančios technologijos: 1.Prietaisai palaikantys atmintį:1.dienos-nakties kalendorius;2.vaistų karuselė.Prietais.užtikri antys saugumą:dujinės viryklės,vandens monitoriai,3. Prietaisai,užtikra aktyvų sergančio dalyvavimą pvz.daiktų ieškiklis. 18.Kraujagyslinės demensijos ypatumai. Ji prasideda dėl dauginių pažeidimo židinių smege nyse,jai būdinga pažinimo funkcijų netekimas ir di rglumas.Serga 60 – 70 metų amžiaus žmonėes, vyrai dažniau negu moterys.Etio.cerebrovask patologija ir vietiški neurologiniai pažeidimai. Dėl to pažeidžia mos galvos sm krgslės, prasideda dauginė smegenų parenchimos nekro zė.Kliniin iai kriterijai:1.Demencija. 2.Diskretinė, blogėjanti eiga ir dalinis funkcijų sitrikimas sutrikimo pradžio je.3.Židininė neurologinė simptomatika.4.Anamn ezė, somatinės būklės tyrimas, kiti tyrimai (pvz. KT)rodo ryškią cerebrovaskulinę patologiją, susiju sią su sutrikimo etiologija.Šiai demencijai būdinga staigi pradžia,ryškėjanti ir kintama eiga.Būdingi tam tikri neurologinai simptomai, miego ir asmen ybės sutrikimai,didelis emocijų labilumas,neuras teninis,astenodepresinis,astenohipochondrinis ir įkyrumo sindromas.Profilaktika:1.Hipertenzijos kontrolė:sistolinis AKS 135-150mm/Hg.Vengti nu olatinio AKS kritimo.2.Embolizacijos kontrolė:var farinas,INR-2,0-4,5.Aspirinas iki 325 mg/d.3.Hipe rcholesterolemijos DD kontrolė.4.Nerūkymas.5. Estrogenų pakaitinė terapija.Nekognityvinių simp tomų gydy mas:1.depresija;2.sujaudinimas,dely ras.3.miego sutrikimai.Sujaudinimui vai stai:Halo peridolis0,5mg/d didinti lėtai po 0,5 mg.Tiazidum 50-100mg 2k /d.Melperonum 25mg 3k/d,Rispe ridonas0,5mgnakčiai.Nemedikamentinės priemo nės:1.tinkamas bendravimas;2.elgesio korekcija .3.aplinkos pritaikymas.4kognityvinių f-jų stiprini mas.5.funkcinis aktyvumas.6.griuvimų prevensija. 19.Depresija senatvėje.Pagyvenusių žmonių gydymas antidepresantais.Geriatrinės depresi jos ypatumai:1.Gretutinės ligos maskuoja depresi jos kliniką(ypatingai sk. sindromas bei kognityvi niai sutrikimai).2.polifarmacija sunkina depresijos atpažinimą.3.depresija nepakankamai gerai gydo ma.GD rizikos veiksniai:bloga sveikata,galvos trauma,subkortikiniai išeminiai pokyčiai,lėtinis sk. Subsindrominė depresija-2 ar daugiau depresijos simptomų didžiąją laiko dalį paskutinių 2 savaičių laikotarpyje,tačiau nesiekaint didžiosios depre sijos kriterijų.Klinikos ypatumai:1.Netipinė eiga ;2.Dažniau nerimas, nemiga, somatiniai sutri kimai3.Dažniau skundžiasi:Obstipacijom,lėtiniais sk.,kūno dalių tirpimu,blogu apetitu,pakitusiu svoriu,♥ plakimais.Pagrind simpt:nuotaikos po kyčiai,pažintinių f-jų sutrikimai,vegetaciniai simpt, valios pokyčiai,išvaizdos pokyč..,elgesio pokyč , pablogėjusi funkcinė ir kasdieninė veikla.Dgn: Geriatrinė depresijos skalė–Yesavage–iki 5 nor ma; 5-10 įtariama depresija; >10 depresija. Gydymo metodai:somatinių ligų gyd.,psychote rapija,vaistai,pažinimo f-cijų ir atminties treniravi mas,soc. įgūdžių, orientavimosi palaikymas,alter natyvios priemonės(fitoterapija, gyvūnų terapija), paciento ir jo šeimos mokymase,emocinė parama globėjams.Idealus antidepresantas:neblogina pa žintinių f-jų ir gyvenimo kokybės,Saugus,gerai to leruojamas,veiksmingas,nesudėtingai dozuojama .SSRI:Fluoksetinas(5-60mg),sertalinas(25-200mg ),paroksetinas(10-40mg),fluvoksaminas(25-300 mg/d),citalopramas (10-60mg),Escitalopramas(5-40mg/d).SNRI-Venlafaxinum75-225mg/d.Tricikliai antidepresantai neturi būti pirmos eilės vaistai, daug pašalinių reiškinių. 20.Kraujodaros organų amžinė involiucija. Nuo pat gimimo iki 30metų KČ hematopoetinio au dinio ↓.Vėliau šis procesas stabilizuojasi.Sparčiau kraujodaros aud.ima nykti apie 70m.Vyresnių kaip 70 m žominių KČ lieka tik 30% kr. gamybos audi nio.KČ–se išveši retikulinė stroma,↑ kolageninių ir retikulinių skaidulų.KČ-ų kraujagyslių sienelėje ↓ glikokozaminoglikanų,blogėja kraujotaka,užanka osteonų kanalai.Dėl to kr. audinys virsta riebali niu.Blužnies masė ima mažėti nuo 65 metų,dėl to kraujyje gali↓ imunokompetentinių ląst.Gali sutr ikti T ir B limfocitų funkcinisinis aktyvumas.Pagyv enusio amžiaus žmoniems B limfocitai mažiau ga mina imunoglobulinų,ypač Ig G.Senstant perif. kr. ↓ HB koncentracija,tačiau išlieka suaugusiam žmogui būdinga kncentr..Eritr. vidutinis tūris šiek tiek↑,tačiau jų morfologija nepakinta.Jų osmosinis jaurtumas↑,tačiau gyvenimo trukmė nekinta.Peri feriniame kr. granuliocitų ir limfociyų kiekis nekin ta arba šiek tiek ↓.Žmogui senstant,KČ mažėja megakariocitų,tačiau perif. kr. trombocitų kiekis nekinta arba šiek tiek ↑. 21. Anemijos senatvėje. Anemijos skirstomos į:●mikrocitines(Fe stokos an em)●normocitines (sukeltos lėtinių lig)●makrociti nes(vit.B12 ar folio r. stokos anem).Fe stokos ane mija sudaro 60% visų >65m žmonių anemijų Prie žast:●alimentarinė●dėl sutrik rezorbcijos●↑ Fe s unaud●kraujavimo(dažni dėl VT vėžio ar opos;m etroragijos;iš hemoroj mazgų).Klinika-galvos svai gimas,dusulys,nuovargis, silpnumas, stenokardija ,edemos↑,kai +dar yra ateroskler.♥ pažeid bei ŠN.Aritmija,tachikardija,EKG pakit ryškesni nei jaunų žm.Gali pasikeisti mąstymas,vystosi dezori entacija,depresija ar sujaudinimas,apatija.Dgn:kr aujyje hipochrom.mikrocitai,↓eritrocito vidutinė Hb konc.tp mažėja Fe,transferino įsotinimas geležim bei feritino kiekis serume.Gyd: šalinama priežasti s, pradedama nuo geriamų Fe prep. Rekomendu ojama 150-200mg elementinės Fe per dieną, pvz FeSO4 (300mg tabletėje yra 60mg (II)geležies); pradinė dozė – 1 tabx1, vėliau didinama iki 1 tab x 3/d prieš valgį. Gydymas tesiamas apie 6 mėn, nes tik tuomet atstatomi geležies rezervai organiz me. Kai netoleruojami peroraliniai preparatai, g sk irti i/v, tik didėja anafilakx šoko pavojus.Anemija sergant lėtine liga. Jos sudaro 10% visų >65m žmonių anemijų.Lėtinė inf.ar uždeg sukelia anemi ją po 4-8sav nuo ligos pradž.Ji dažn būna neryški .Ją lemia↓eritropoetino gamyba,sutrump RBC gyvav trukmė ir Fe patekimo iš retikulioendotelinė s sistemos į KČ blokada.Fe konc. ir gebėjimas sujungti geležį norm ar ↓,feritino konc.Norm ar↑.Gydoma pagr liga.Inkstų nepakank anemiją sukelia dėl ↓eritropoezės ir ↓RBC gyvav trukmės Gyd tik ryški anemija-kraujo perpylim.Eritropoet efektyvus,bet brangus. Lėtinės kepenų ligos an emiją sukelia dėl ↓ RBC gamybos ir gyvav truk mės. Serumo Fe daugėja,↑transferino prisotinim as, ↑feritino konc–tai rodo perkrovimą Fe.Endo krininės ligos (hipofizės nepakank,antinksčių nepakank,hipotirozė).Gyd pagr liga.Kai ryški anmi ja – hemotransf, eritropoetin.Vit.B12 stokos anem ija. Ši anemija sudaro 9 % visų senų žm.ane mijų.Dažn priež–autoAk prieš skr dugno ląstel es.Kt priežast–gastrektomija,pl.ž. ligos.Klinika vyr auja silpnumas,greitas nuovargis,širdies plakimas Būdingas glositas su lygiu(poliruotu)raudonu liež uviu;Ligai ryškėjant-neurolog simptomat–pareste zijos,padėties ir vibracijos sutrik,ataksija,įv psichik os sutrik.Dgn maža vit.B12 konc(dažn )2)Didėja nuovargis ir silpnumas.3)Blužnis ir limfmazgiai džns n.y.4) perifer kr-je normochrom, normocit anemija.5) mažai retikuliocitų.6)leukopenija ir trombo citopen ija.7)Hiperplaziniai k č su daug ląstel.P luripote ntinių ir ankstyvųjų kamieninių ląstelių proliferacija nesutrikusi ar pagerėjusi,o trūksta subrendusių kr ląst.Jei vyresnio amžiaus žm nustatoma periferinio kr citopenija+hiperplaziniai k.č įtaria MDS.MDS būdinga kad k.č-se mieloblastų ir promielocitų gulėti. Tačiau senstančiam o-mui gulėjimo režimas neturi būti griežtas, ir tęstis kuo trumpiau. Vartoti kuo> skysčių, tačiau nepamiršti, kad gali pasireikšti ŠN, net širdinė astma ar plaučių edema.Antibakter prep skirti pgl šlapimo pasėlio ats.Neturint pasėlio,gyd pradėti amoks icilinu,ypač veiksming kartu su klavulano r.Tinka cefalosporinai.Galimi deriniai su aminoglikozida is,atsargiai-nefrotoksiški.Galimas gydymas nauj os kartos chinolonais–norfloksacinas, ciproflo ksacinas.Medikamentų dozes reikia pasirinkti atsižvelgiant į inkstų ir kepenų f-ją,senyviems skir ti gerokai mažesnes dozes.Gydymo trukmė–10-14d.Po to-uroterapines arbatas,ir kas 14-20d,ke lis men skirti profilaktinį gud.kursą. 25.Šlapimo nelaik sindr etio,gyd,slauga.Šlap imo nelaik–nevalingas šlapimo ištekėjimas pro šlaplę.Geriatrijo-tai daugiafaktor sindrom,atsir andantis dėlįv veiksnių sąveikos:amžiaus pokyč ių,gretutinių ligų,kai pažeidž natūral šlapinimosi procesas ar galimybė pasinaudot WC pačiam .Šlap.nelaiko 17%pagyvenusių žm,35%moterų .Amžiniai pokyčiai:↓šl p tūris,↑ liek šlapimo kiek is,dažnėja nevalingų šlap p susitraukimų ,↑šlap imo gamyba antroj dienos pusėj,↑išsisk yrimas naktį,išveša prostatos aud.vyrams, ↓estrogenų moterim→sunyksta šlaplės epitelisprasideda atrofinis vaginitas ar uretritas,↓gebėjimas sulaikyt šlapinimosi procesą. Pagyv.žm.ligos ir būklės sus ijusios su šlap.nelaik:●nervų sist ligos(demencija, delyras)●metabolinės ligos(CD)●infekc.(tbc,her pes zoster)●šird ir krg ligos(ŠN,ateroskler) ●urogeital sist lig(ŠTI,prostatos ligos)ir kt.ŪMINĮ šlap nelaikymą sukelti gali:1.sutrikęs judėjimas, imobilizacija;2.vidurių užkietėjimas3.delyras4.inf ekcija5.endokrininiai sutrik(blogai gydomas cd)6.alkoholis7.vaistai(anticholinerginiai,beta bloke riai).LETINIO šlap.nelaik tipai:įtampos šlap nelaik ,diglioji šlap pūslė,nunkcinis nelak,persip ildymo nelaik,mišrus šlap nelaik.Gyd Medikam entinis gydymas:įtamos šlap nelaik-alfa adrenor ecp agonistai(pseudoefedrinas-didina šlaplės rauko tonusą)dėl poveikio išoriniam šlaplės rauko tonusui veiksmingi antidepr fluoksetinas.Estrog enais gydoma hipoestrogenem sukelta makšties atrofija,uretritas.Vartojami estrogeno kremas,ma kštie tab,elestinis žiedas.Dirgličjai šlap pūsl gyd vartojami antispazminai/antimuskarininiai vaistai( oksibutinino hidrochloridas).Slaugos planas:●šl apimo nelaikymo priežast nustatymas●ind ividualus slaugos planas●gyvenimo budo krekc ija●šlapinimosi dienoraštis●vengti vaistų,skatin ančių nelaik●pastovius kateterius naud tik kai būtina●skysčių pusiausv stebėjimas●aplinkos pri taikymas●skatinti valingai kontroliuot šlapinimąs i●kruopšti odos priežiūra●parinkti kuo mažiau pastebimas pagalbines priem●informuot šeimos narius bei šviesti juos. 26.Judej ir atramos aparato senėj pakitimai atsiranda dėl biologinių senėjimo proce sų,tp dėl statinių ir dinaminių krūvių visą gyven imą bei dėl susilpnėjusios nervų ir raumenų veiklos.Senstant atsiranda difuz,distrofiniai pakitim,vyrauja osteoporot,atrofinai,hiperplaziniai .Kaulinė masė↑iki 25-30m,vėliau kaulų formav imosi i rezorbcijos proeso pusiausv stabiliz uojas,tačiau palengva pradeda vyraut rezorb cija,pradeda↓kaulinio aud masė.Iš pradžių mažė ja kaulinė trabekulinių kaulų masė(plokštieji kaulai bei stuburas),dėl to-kompresinai kaulų lūžiai .Vėliau ima mažėti ir kortikalinių(ilgųjų)kaulų kaulinė masė,dėl to didėja šlaunik kakl lūžių rizika.Kaulų demineralizacija vyksta visą gyve nimą,tačiau moterims pomenopauziniu laikotarpiu ji ypač suaktyvėja(1-5% per metus),atsiranda osteoporozė.Senstant atsiranda krmzlės destrukc ija,subchondrinė sklerozė,siaurėja sąnariniai tarpai,praplatėja kauų epifizės,atsiranda kaulinės ir kremzlinės išaugos.Tepalinis sanarių dangalas sustorėja,pakinta tepalinio sąnarių skysčio strukt ūra.Senstant distrofiniai pakitimai yra ryškesni stuburo nei kojų ir rankų.Atsiranda tarpsslankst diskų distrof pakitimai,mažėja tarpslankst angos,p asikeičia nervų ir krgsl struktūra.↓raumenų masė,dėl to silpnėja raumenų jėga.Neurologinės sitemos pakitimai,pusiausvyros sutrikimai taip pat turi įtakos judėjimo ir atramos sistemos veiklai.Žm judėjimo ir atramos aparato senėjimą jaučia kaip bukus stuburo bei sąnarių skausmus, nuovargį vaikščiojant.Pakinta laikysena,eisena, judesiai.Senstant vyrauja distrofiniai,ne hiper plaziniai proces.>50% sergą artritu,o iš jų 78 proc. pažymi funkcinio aktyvumo sumaž dėl šios ligos.Dėl artrito būna nestabili laikysena,netvirta eisena,dėl to žmogus g griūti.Sergant RA dėl ilgalaikio siteminio GK vartojimo prasideda osteoporozė,griuvus yra didelė kaulų lūžių rizika. 27.RA ypatumai-sistem liga, kurios pagr bruožas yra imuninis simetrinis,progresuoj,erozyvinis polia rtritas,įtraukiantis į procesą vidaus org.Turi įtak os:●Genetinė prikl,yp esant seropozityviemHLA-DR4, DR14 markeriam;●Bakterijos, spirochetos, mikoplazmos, virusai, ypač agresyvus EBV ●Imuniteto reguliac sutrik●Autoimuninės-alerg r-jos.Predisponuojančios priež:●daug infekcijos židinių, ypač urogenit ir v/t si.;●vystosi imuninis deficit;●faktoriai, provokuojantys RA -peršalimas, funkcinė perkrova, trauma, medikamentinė liga. Klinika:85% ligonių vyrauja sąnarių sindromas ,15% kombinuojasi su kitais vidaus org pažeidimo simpt.●Seniems būdinga kombinuota, sąnarinė-visceralinė RA forma.Ekstraartikuliniai RA pasirei škimai:kardialinės formos(miokarditai, perikardi tai)plaučių pažeidimai(pleuritai,fibroz.alveolitas) inkstų pažeid(difuz glomerulonefritas interstic nefritas,amiloidozė)akių pažeidimas(keratokonjun tyvitas,skleritas)nervų ir raum pažeid,smegenų kompresijos požymiai;vaskulitai;aneminiai sindro mai;●Aukšti aktyvumo rodikliai(II-III˚)●RA tik 48-50% ligonių,bet anksti ir aukštais titrais●Ankstyvi ro pakitimai ir raumenų atrofija●Ankstyva ir dažna anemija;●reumat mazgelių-retai●Nežiūrint aktyv aus gyd,per 2-3 metus procesas pereina į II-III Ro stadiją.●Skirtingai nuo jaunų,retai (24%)pažeid žiama smulkūs rankų ir pirštų sąn.,56% būna peties sinovitas,23%polimialgija;●Rytinis susting imas 85%●Jauniems dažniau poliartritas,seniems g.b.mono- ar oligoartritas,dažn. Stambių sąn.(ke lių, alkūnių, pečių)pažeidimai.Pasitaiko retų formų (atlantookcipitalinių,žandikaulių,gerklų sąn.pažeid imai)Dgn1.Uždegimo aktyvumo laipsnis (leukoc itozė,nuokrypis į kairę,normo- ar hipochrominė anemija,↑ENG,proteinogramos pokyčiai,CRB↑, Fe↓,ŠF↑,trombocitozė)2.RF komplemento sumaž ėjimas kr.serume ir sinoviniame skystyje nustatomas imunologiniais testais,bet jį randa ir prie kitų j.a.ligų,virusinių infekcijų,raupsų,TBC ir kt.GydVaistų deriniai parenkami pagal amžių, proceso aktyvumą, eigos ypatumus, komplikac ijas.NVNU meloksikamas–neselekt COX inhibitor ius(15mg=100mg diklofenako); nime sulidas (svarbu sekti kep. f-ją); koksibai-selektyvūs COX2 inhibitoriai (etorikoksibas 90mg, celekoksibas );Lėto poveikio(baziniai)vaistai.Jie slopina reum atinio proceso aktyvumą, bet tiesiogiai skausmo nemalšina. Terapinis efektas stebimas po 2-6mėn. Jiems priskiriami:plakvenil is-efektyvūs kai liga lėtai progresuoja,nėra erozijų.Aukso junginiai mažina skausmą, saugo nuo struktūrinių pakitimų deformacijų, padeda ilgiau išsaugoti f-ją,bet lb dažnos ŠR vyresniems, todėl dažniau jauniems skiria.Imunosupresantai skiriami esant dideliem Ak titrams ir lb stipriam (II-III˚) uždegimui.Infl eximabas–selektyvus imuno supres ,slop inaTNF α;Metotreksatas,ciklofosfamidas,ciklosporinas A, GKS–priešuždeg,imunosupres veikim as,skiriama kai neveikia NPV ar su jais .Kineziterap+fizioter ap:udesys apsaugo nuo raum atrof ir deformac .Chirurginės interven cijos: sinovektomija,atsta tomoji artroplastika ,artrodezė. 28.Deformuojanti OA ir OCh(OA)- tai lėtinė deg enerac sąn liga su sąnarinės kremzlės distro fija,reaktyviniais degeneracijos procesais kaulų epifizėje,pasireiškiančiais subchondrine skleroze cistomis,osteofitais,kartais ir reaktyviniu sinovitu. Džns monoartikulinis pakenkimas.ETIO I-inės OA priežastys:●Genetiniai faktoriai●Imuninės sitem os defektai●Sutrik proteoglikanų apyk.II-inės OA priežastys:●Nutukimas●Traumos (ypač mikrotrau m●Hipokinezė ir hipodinamija●Statikos sutrikim as●Endokrinopatijos, dismetabol, neurotrofiniai, krgsl pakenkimai.●Raum susitraukimo sutrik ●Hipermobilumo sindromas.PATOG:Kremzlėje sumažėja chondroitinsulfato,rūgščiųjų mukopolisa charidų,hialuroninės r.atsipalaiduoja lizosominiai ferm,gilėja kremzlės destrukcija,↓glikozamino glikanų sk.Mažėja sinovinio skysčio,keičiasi jo su dėtis,blogėja kremzlės mityba,kaip kompensa cinis mechanizmas vystosi krezlinės kaulinės išau gos kaulų epifizėse,atsiranda cistiniai pakitim ai,sąnariniai pav standėja,neretai sąnariuose būna intrasąnarinių kūnų-nekrot.kremzlės gabali ukų.Sutrikdoma kremzlės funkcija,vystosi artrozė KLINIKAVyrams džn pažeidžiamas stuburas ir klubų sąnariai, moterims rankų, kelių, pėdų.Pa gr.Simpt:Mechaninio pobūdžio skausmas„star tiniai“ skausmai.Sk džn sukelia periosto atsisluo ksniavimas,dirginant osteofitams,įstrigus intrasą nariniams kūnams,prasidėjus sinovitui ar raume nų spazmui●Sąnarys deformuotas●Palpuojant stambi krepitacija.●Rytinis ir po ilgesnio poilsio tik pakenkt sąnario sustingim,iki 30min.●Regioninių raum ir odos atrofija●Normalūs uždegimo rodikliai.Klinika prikl nuo pakenkto sąn lokaliz ac.Kelio sąn-skauda lipant žemyn,sunku ištiesti koją,jaučia lyg „kažkas būtų įstrigę“.Klubo sąn-skausmas einant,stovint,sėdint,gulint;↓ judesių amplitudė,šlubuoja,vystosi „anties“ eisena.Peties sąn-džn jei praeity buvo mikrotraumų;skausminga adukcija.DGNRO: asimetrinis sąnarinio tarpo susiaurėj,subchondrinė sklerozė,cistos,osteofitai, sąnarinių kaulų galų osteoporozė,intrasąnariniai kūnai.GYD:Malšinti skausmą ir atstatyti sąn f-ją.1)Fizinė terapija: judesių,raumenų jėg stiprini mo pratimai,svorio reguliav,fizioterap(induktomet rija,ir kt.)2)Farmakoterapija: ●Analgetikai ir NV PU;Intraartikuliniai KS(Depo Medrol,Kenolog)tik e sant antriniam sinovitui ir kai kt.priemonės neef ektyvios.Į/v sąn.leidžiama ne daugiau kaip 3-4x/ metus ir ne mažiau kaip kas 2sav po 40mg .Miorelax(Midokalm, Tetrazepam)galima kombin uoti su NVPU,ypač tinka diklofenakas.Chirurginės intervencijos: osteotomijos, artroplastikos. OChEtio ir pato, kaip OA.KLINIKA prikl nuo lokal izacijos. šaknelinis,spinalinis vegetacinis ir viscer alinis sindrom.Kaklo:Šaknelinis sindr.pasireiškia galvos,kaklo, peties,raktikaulio,dilbio,kartais plaš takų skausmais,parestezijomis,motorikos sutrik. Džn vertebralinės a.sindr,pasireišk deginančiu ,spaudžiančiu pakaušio skausmu,galvos svaigimu ūžimu,susilpn regėjimu,klausa. Seniems pasitaiko sinkopinis vertebralinis sindr dėl išemijos vertebro baziliariniame baseine.Tada galvos svaigima lydi pykinimas,vėmimas,alpimas.Diskui ar osteofitui spaudžiant nug.sm.ar jų krjg, būna kaklo,pečių sk ausmai,silpn,r.atrofija,jutimo sutrik.Palpuojant stu burą tarpslankstel diskų ar osteofitų sk.Judesiai sunkesni,suskant galvą-girgždesys.Ro:susiaurėję tarpsl tarpai, subchondr sklerozė,saiki osteo por,osteofitai.Dgn diskografiją,mielografiją,BMR, EMG.Torakalinė:g.imituoti stenokardiją,sukelti de š.pusės pilvo skausmus,žarnyno diskomfor tą.Juosmens:Šaknelinis sindr:lumbalgija, liumbo išialgija,išialgija ar liumbagas.palenkimo zonoje sutrinka jutimas,parestezija.Iš vegetodistoninių sutrik-deginantis,duriantis,maudži galūnių sk, vazomotor.sutrik-šąla galūnės,krg.spazmai,ciano zė,dishidrozė ir kt,visceraliniai sindromai-šlapi nimosi sutrik.GYDKineziterap,masaž fizioterap. Medikam:miorelax,nicergolinas,pentoksifilinas(nuo discirkuliacinių pakitimų),galantaminas (esant motorikos sutrikimų). 29.Reumat polimialgija(RP): etio,klin,dgn, gyd. Etio ir patog nėra aiški, bet turi įtakos infekcija ir autoimunis krgsl pažeid(moterys serga džn,ypač >55m)Klinika:pradžia džn ūmi. Skundžiasi kak lo,pečių raumenų sk,kurie plinta net iki alkūnės sąnario.Nug raum pažeid prasideda nuo viršaus ir leidžiasi žemyn iki šlaunų ar blauzdų raume nų.Būdingas simetrinis raumenų pažeid.Skausm ai sustiprėja naktį ir iš ryto.Ryte raumenų susting imas trunka 1-1,5val.Palpuojant,raum skausmin gi,1/3būna riboti sąn ypač pečių judesiai,dėl sino vitų.Bendri simpt:silpnumas,anoreksija, svorio kritimas,karščiav,depresija. Dgn:remiasi klinika,E NG↑,normochrominė anemija,fibrinogeno kiekio padid,CRB↑,alfa/gama globulinų padaugėj,anti nuklearinių ir anti-DNR Ak.Gyd:NPV neefekty vūs.Skiriami:GKS-prednizolono 20-30 mg/d,kas dien dozę didinant 25 proc.kol išnyks simpto mai.RP gydoma apie metus laiko. 30.Gerofarmakoterap principai:A)Įvertinus ligo nio būkl ir nustačius dgn spręsti ar būtina gyd vais tais.Sergant keliomis ligomis, nustatyti gydymo pri oritetus.Jei g,medikam gyd keisti nemedikament B)sužinoti,kaip ir kuo ligonis gydėsi anksčiau ir kaip toleravo gydymą.Į tai atsižvelgti skiriant gydymą.Išsiaiškinti ar db ligonis nesigydo kitų medikų paskirtais vaistais,bei savo nuožiūra nusipirktais vaistais,jų nedubliuoti.C)Žinoti skiriam vaistų farmokologiją.Vadovautis teiginiu,kad regul iarus gyd adekvačiomis vaistų dozėmis geresnis už netvarkingai skiriamas–smūgines dozes Geriatrijoje dažnai pasitaiko paradoksinių vaistų reakcijų. D)Vadovautis „mažų dozių“ taisykle,gyd pradeti0,5 ir mažesn dozėmis E)numatyti kaip o-mas reag į vaist numatyti ŠP ir jo išvengti.F)gyd rėžimą ir jo kontrolę kiek įmanoma supapr astinti:rinktis 1-2k/p naudoti spec dėžut ir kalend;ligoniui lengviau orentuotis pgl prep spalvą ir dydį;jeigu pasunkėjęs rijimas skirti tirpalų nenaudoti didelių tablečių,praktikuoti žvaku tes;didelėm raidėm užrašyti vaisto pav;nevartoti pasenusių vaistų.G)periodiškai,o reikalui esant–nedelsiant peržiūrėti gydymo planą.H)gyd rėžimą derinti su dieta I)nepamiršti kad kiekv vaistas gali sukelti antrają ligą-Tokiu atveju nutraukti tuos vaistus skirti detoxJ) Prisiminti kad gydo ne tik vaistai. 31.Nemigos etio ir gydSeniems žmonėms prailgėja užmigimas,padažnėja pabudimų,sutrum pėja lėtojo miego fazė.Dėl šių pakitimų senų žmo nių miegas yra paviršutinis ir neefektyvus poilsio prasme.Miego sutrikimai skirstomi į pirminius ir an trinius.Pirminiai miego sutrikimai–tai miego apn oe ir naktinis mioklonas. apnoe yra 3 tipų:1 Obstrukcinis–labiausiai paplitęs.Jį sukelia farin ginių takų blokada arba kolapsas.Centrinis–rečiau pasitaikantis.Išsivysto dėl kvėpavimo centro disf unkcijos.Mišrus–centr ir obstr tipų kombinacija Rizikos fakt:nutukimas,nosies ir žandikaulių defor macijos,vyr lytis,skydliaukės lig.Gydymas nekomp likuotais atvejais nėra indikuotinas.Jei atsiranda gyvybei pavojingų komplikacijų(anoksija,širdies rit mo sutrik)vartoj Imipraminas ir progesteronas.Ace tazolamidas pasirenkamas,esant centriniam apn oe tipui.Jei acetazolamidas nepadeda,reikia atlikti faringinę rekonstrukciją.Naktinis mioklonas kitaip dar vadinamas neramių kojų sindromu.Pož:1.pe riodiški kojų raumenų trūkčiojimai ir judesiai mie go metu(apie 5x/val),dėl kurių pacientas nubun da2.Insomnija arba miegas dieną.Gydoma Klo nazepamu ir Diazepamu nakčiai.Antriniai miego sutrikimai–vyresnio amžiaus žmonėms dažnesni nei pirminiai.Jie išsivysto sergant artritais,kvėpav ir ŠN,urogenital sist ligomis,vartojant svaigalus ,t.p.organinių sm sutrikimų(demensija, delyras)ir funkcinių psichikos sutr(nerimo sindr,depre sija)metu.Inicialinė ar totalinė insomnija stebima nerimo sindr,manijos ir psichozių atvejais.Depre siją lydi vidutinė insomnija(sunkiau užmigti,po to miegama gerai)arba terminalinė insomnija pabun dama anksti rytą)arba hipersomnija(padidėjęs mieguistumas)Gyd:1. gyd somatines ligas.Nes kirti vaistų,galinčių trikdyti miegą(pvz diuretikų) nakčiai2.Mokyti pacientus miego higienos3. Neskirti sedacinių prep.dieną4.Neskirti sedacinių–hipnotinių prep(yp barbitūratų)ligoniams su kvėp av f-jos sutrk.5.Jei miego sutrik trukdo dienos veik lai,jaučiasi pavargęs,skirti trumpo veikimo BZ,pra dėti nuo mažų dozių,vartoti trumpai6.miego sutrik,išryškėję depresijos atveju,gyd antidepres antais,psichozės metu–neuroleptikais.Miego sutri kimus gydant hipnotikais,dozę didinti atsarg iai,nes pagyvenusiems žm su organiniu sm pažei dimu jie gali sukelti paradoksinę r-ją-ažitaciją su sumišimu. 32.Vaistu saveika pagyvenusiu zm organizme. 1)Farmakokinetine;2)Farmakodinamine.REZORBCIJA:Ją gali bloginti vaistai, kurie turi didelį paviršiaus plotą,surišančių dervų.Antacida, gele žis,cholestiraminas,kolestipolis.PASISKIRSTYMAS:Vaistai gali konkuruoti dėl prisijungimo prie plazmos proteazių ar audinių: a)↑ laisvo vaisto konc.;b)↑ terapinis ir toksinis atsakas.Tai turi klinikinę reikšmę:a)Išstumtas vaistas turi mažą pasiskirstymo tūrį;b)Išstumtas vaistas lėtai išskiriamas;c)Išstumtas vaistas turi mąžą terapinį indeksą.Pvz: pavojinga skirti NVNU ir varfariną kartu.METABOLIZMAS:Jį ↑ enzimų induktoriai: Barbituratai, Karbamazepinas,Fenitoinas.Poveikis metabolizmui prasideda per 1-2 sav, baigiasi lėčiau.Metabolizmą ↓ enzimų inhibitoriai.Jie ↑ vaisto terapinį poveikį ir toksinį veikimą, didindami kepenų oksidazių sistemą, mažidami citochromą P450. poveikis metabolizmui prasideda greitai ir yra max kai pasiekiama pastovi vaisto konc. Tai:Amiodaronas,Cimetidinas,Disulfiramas,Verapamilis,Izoniazidas.IŠSISKYRIMAS PER INKSTU S:tuliarinės sekrecijos išskiriami vaistai konkuruoj antys tarpusavyje: Amforicinas B, Cefalosporinai, NVNU,Penicilinai,Salicilatai,Tiazidiniai,Metotreksatas.ŠLAPIMO PH POKYČIAI:Šlapimo šarminimas ↓ vaistų jonizaciją, kurie yra silpnos bazės, ↑ jų tirpumas,rezorbcija iš inkstų į kraują,↑ konc. Šlapimo šarminimas ↑ silpnų rūgščių renalinę ekskreciją ir ↓ konc.Taip pat gali būti nefrotoxinis vaistų poveikis.Gali sutrikti kitų vaistų išskyrimas per inkstus.Tai:Aminoglikozidai,Amfotericinas B, FARMOKODINAMINĖ SĄVEIKA: Gali būti adityvus arba antagonistinis veikimas. Terapinis (žalingas);Antihipertenziniai (anticholin erginis poveikis),Vėžio chemoterapija,Skausmo terapija. 33.GERIATRINĖ FARMOKODINAMIKA IR FARMOKOKINETIKA.FARMOKOKINETIKA.REZRBCIJA-1.↓ skrandžio parietalinių ląst funkcija; 2.↑ skrandžio sulčių pH;3.↓ peristaltika;4.sutrinka žarnyno kraujotaka;5.↓ aktyvus gliukozės, vit B12 ir kt maisto medžiagų tranportas.Daugumos vaistų rezorbcija priklauso nuo pasyvios difūzijos proximalinėj plonosios žarnos dalyje. Todėl senatvėj rezorbcija ryškiau nepakinta. Tačiau Levodopos rezorbcija padidėja 3 kartus, nes skrandžio sienelėje mažėja dopa-dekarboksilazės aktyvumas.VAISTŲ PASISKIRSTYMAS:1)↓ vandens kiekis senam organizme,todėl vandenyje tirpiu vaistų konc ↑,↓ intoksikacijos slenkstis. 2)↑ riebalų, todėl ypač ↓riebaluose tirpių vaistų konc. ↑benzodiazepinų,triciklių antidepresantų sąveik os.3)blogėja kepenų kraujotaka- sulėtėja vaistų metabolizmas. ↓ albumino todėl ↑ laisvo vaisto kraujuje.Todėl reikia mažesnės jo dozės.4)↓ kūno masė-todėl ↑ vaistų pasiskirstymas, reikia mažiau vaistų,turinčių mažą terapinį indeksą,dozės. METABOLIZMAS:Senstant blogėja kepenų kraujotaka bei jų masė. ↓ kepenų fermentų aktyvumas.Lėtėja- oksidacija, redukcija, hidrolizė, o konjugacija nekinta.Didelės reikšmės metaboliz mui turi rūkymas,dieta,alkoholio vartojimas. Vaistai, kurių metabolizmas kepenyse senatvėj pailgėja:Amitirptilinas,teofilinas,varfarinas,silicilatai, chinidinas,meperidinas.Senstant kinta ir inkstų funkcija. ↓glomerulų skaičius,vystosi nefroangios klerozė. ↓ renalinis klirensas, kurį ypač didina: furozemidas,prokainamidas,tiazidiniai,tetraciklinas,ranitidinas,digoksinas.Jei jis ↓iki 30ml/min reikia mažinti vaistų dozes.HOMEOSTAZĖS MECHANI ZMAI:Jie taip pat sutrinka senatvėj:1.porturalinė AKS kontrolė;2.sutrinka vertikalios laikysenos kontrolė (naudojant ilgą laiką benzodiazepinus); 3.sutrinka ekstrapiramidinė sistema; 4.nusilpsta konjungtyvinė funkcija (daugelis vaistų gali sukelti delyrą);5.sutrinka termoreguliacija (fenotiazinai gali sukelti hipotermiją);6.sutrinka kvėpavimas (narkotiniai analgetikai greičiau gali sukelti kvėpa vimo centro pažeidimus).FARMOKODINAMIKA: ↑ receptorių jautrumas:analgetikams,benzodiaz epinams,digoksinui,varfarinui.Dažnos ir paradok salios reakcijos:barbituratai gali sukelti nerimą, net psichozę.Digoksinas gali ↑ ŠN požymius. Seniem žm nepakank ar net neigiamas gydymo efektas pasireiškia dėl ląst reaktyvumo pakitimo, dėl jų išsekimo.Dėl to reakcija į vaistus gali būti neadekvati ir neįprasta.Seniem žm morfinas greič iau slopina kvėpavimo centrą ir dirgina vėmimo centrą. Todėl esant kvėpavimo nepakank jis skiriamas atsargiai.Alkoholis didina kai kurių vaistų terapinį efektą ir intoksikacijos galimybę. Dažnesnės ir gydymo komplikacijos. 34.VAISTŲ PASISKIRSTYMO ORGANIZME YPATUMAI SENATVEJE.Vaistai,pradėję cirkuli uoti kraujyje,tuoj ima skirstytis ir patenka į organ us ir audinius. Senam žm šis procesas tiesiogiai priklauso nuo širdies veiklos nusilpimo ir nuo širdies, kepenų ir inkstų kraujotakos sulėtėjimo, nuo mikrocirkuliacijos būklės ir fizikinių-cheminių kraujo baltymų savybių.Patekusį vaistą prisijungia kraujo plazmos baltymai, ypač albuminai. Tai neaktyvi dalis,o kita,nesijungia, vaistų dalis laisvai kontaktuoja su farmokoreceptoriais ir duoda gyd efekta.Vaistai lengviau patenka į širdį, kepenis ir kitus parenchiminius organus,o sunkiau į raum ypč riebalus.Bet juose vaistai ilgiau išlieka, sudarydami tam tikrą vaistų depą.Vaistų pasiskirs tymui ir išlikimui audiniuose turi įtakos ir elektrolitų pusiausvyra. Kraujyje mažėjant K, kardiomiocitai prisijungia daugiau glikozidų, todėl šie preparatai blogiau toleruojami.1.↓ vandens kiekis senam organizme,todėl vandenyje tirpstančių vaistų konc padidėja,↓ intoksikacijos slenkstis.2.padaugėja riebalų, todėl ypač ↓ riebaluose tirpių vaistų konc. ↑benzodiazepinų,triciklių antidepresantų sąveik os.3.blogėja kepenų kraujotaka- sulėtėja vaistų metabolizmas.↓albumino todėl daugėja laisvo vaisto kraujuje.Todėl reikia mažesnės jo dozės. 4.↓ kūno masė-todėl ↑vaistų pasiskirstymas, reik ia mažiau vaistų,turinčių mažą terapinį indeksą, dozės. 35.MORFOLOG IR FUNKCINIAI KVĖPAV SIST PAKITIMAI ORGANIZMUI SENSTANT. Krūt ląst kaulų ir raum karkasas, šonkaulių kremz lės netenka elastingumo,dėl sukalkėjimo ir chem. substrato pasikeitimo.↓ Stuburo–šonkaulių jungč ių paslankumas.Vystosi senatvinė kifozė.Krūtinės ląsta deformuojasi–apačioje išplatėjusios statinės formos;↑ Intrapleurinis spaudimas,blogėja alveoli nė ventiliacija;Raum skdls trumpėja,kinta miofibri lių struktūra, dehidratacija,veši jung. aud.Taigi, ↓ bendras krūtinės ląstos elastiškumas, paslankum as, ypač apatinių jos dalių ir diafragmos.Trachėja: pasislenka žemyn, ↑ spindis, ↑ kalcifikacija.Bron chai: cilindrinis epitelis pereina į plokščiąjį.Nyksta virpam epitel.,↓ mukociliarinis klirensas,↑ j.a., deformuojasi spindis ir kryptis.↓ peristaltika, kosu lio refleksas, drenavimo funkcija.Plaučiai:↓ alveoli ų paviršiaus plotas;↑ emfizema ir pneumosklero zė.Arteriolės: ↑ intimos fibrozė.Kreivi,rigidiški kapi liarai,↓ plaučių kraujotaka.Kvėpavimo centras: ↑ distrofiniai degeneraciniai pakitimai.Patologiniai kvėpavimo tipai.↓ reakcija į CO2, bet:↑ kraujagysl ių chemoreceptorių jautrumas O2 trūkumui;↑ hipo talamo branduolių jautrumas adrenalinui.Išorinio kvėpavimo funkcija: ↓ kvėpuojamasis tūris (VT); ↓ Gyvybinė talpa (VC);↓ FVC;↓ FEV1;↑ Liekamasis tūris (RV).Sergant obstrukcinėmis ligomis ↓ FEV1/FVC (>60m. FEV1 norma-74% nuo VC (jauniems - 80%)).Dujų apyk:↓ dujų difuzija.Sutr inka ventiliacijos-perfuzijos santykis.↓ deguonies saturacija;↓ pO2–kasmet~0,3%;Netolygi alveolinė ventiliacija.↓ perfuzija apat. pl dalyse;↑ pCO2 arter kr-je. 36.PAGYVENUSIŲ ŽM LOPL YPATUMAI IR GYDYMAS.LOPL.Tai patolog bukle,kuriai budin ga kvep taku obstrukcija,kuri nera pilnai isnykstan ti.Obstrukcija yra progresuojanti ir susijusi su neiprastu uzdeg pl atsaku i ikvepiamas kenksmin gas daleles ar dulkes.Pasireiskia gleivines ir raumeninio sl hipertrofija,alveoliu destrukcija. PATOG:Kvėpavimo takų uždegimas: Neutrofilai, interleukinas 8,leukotrienas,makrofagai, protezių, anti-proteazių disbalansas.KLINIKA:ilgalaikis kosulys,skrepliavimasis,dusulys.RIZIK FAKT ORIAI:Rūkymas,Užteršta aplinka, Genetika. LOPL progresavims vertinamas matuojant FEV1 3-4 kartus per metus. Per metus sveikiem vyresniem kaip 40m rodiklis mažėja po 30 ml per metus. Bet jei jis sumažėja 50 ml tai rodo kad liga progresuoja. Kai FEV1 siekia 1l- tai rodo blogą prognozę ir mirštama per 5m.GYD.1)Bronchus plečiantys–Yra trumpo veikimo (salbutamolis) ir ilgo veikimo (salmetero lis).Anticholinerginiai–ipropropiumo bromidas.Pirmenybė skiriama inhaliatoriams, kurie parenkami individualiai. Juos galima skirti tiek pagal reikalą tiek ir reguliariai. Dažnaiu yra naudojami ilgo veikimo beta 2 agonistai.2)Hormonai-kortikosteroidai– inhaliuoja mi yra beklametazonas ir flutikazonas. Vartojami ir per os. Veiksmingi sudėtiniai inh GK ir ilgo veikimo beta 2 agonistai:flutikazonas ir salmetero lis.Paskyrus gydymą reikia įvertinti ar ligonis teisingai vartoja, ar jam nepersudėtinga naudotis prietaisu,ar nesutrikusios kunjungtyvinės funkcij os,ar supranta kaip naudotis.3)A/b-kai paūmėjim ai reti skiriam:Ampiciliną,Amoksiciliną, Klaritro miciną,Azitromiciną.Kai paūmėjimai dažni: Amo ksicilinas/klavolano r., Ampicilinas/sulbakta mas,II-III kartos cefalosporinai, Fluorchinolo nai. Jų skiriama kuo greičiau.Mukoreguliatoriai Acetilcisteinas,Ambroksolis,Karbocisteinas.Vakcinos–svarbiausia nuo gripo,ypac vyresniems.Deg uonies terapija 37.ŪM PNEUMONIJŲ YPATUMAI SENATVĖJE. Tai ūm infekcinis plaučių audinio uždegimas. PATOG.Ją sukelia įvairūs infekciniai agentai kai yra pažeisti orgenizmo apsauginiai mechanizmai (↓kosulio refleksas,mukocialiarinis klirensas, pakitę alveoliniai makrofagai, imunoglobulinai). Pažeidimus predisponuojantys veiksniai: Amžius, Sunkios gretutinės ligos,Alkoholio,narkotikų povei kis,Virusinė infekcija,Chirurginės intervensijos, Užsitesusi hospitalizacija,Koma,Invazinės interve ncijos.Pneumoniją provokuojantys mechanizmai: Ryškus temperatūros svyravimas, Peršalimas, Badavimas,Išsekimas,Nuovargis.Aspiracijos metu patekę sukėlėjai,ypač sutrikus šių agentų pašalin imo ir neultralizacijos mechanizmui,pasiekia alveo les ir sukelia uždegimą.Dalis mikrobų sukelia pneumoniją inhaliacinių būdu (virusai, mikoplazm os,TBC mikobakterijos).Aspiraciją skatina- sedacinių vaistų vartojimas, kitos ligos, kurias lydi disfagija.Su amžiumi silpsta apsauginiai imuniniai mechanizmai: mažėja sekrecinių imunoglobulinų sitezė, blogėja vietinis bronchų ir plaičių imunologinis reaktyvumas. Senstant labiausiai nukenčia T linfocitų funkcija, kinta funkcinis helperių ir supresorių aktyvumas. Todėl seniem pneumonija dažnai pasireiškia po virusinių infekcijų, lėtinio bronchito paūmėjimo. Dažnai ją predisponuoja onkologinės ir kraujo ligos. KLASIF.Klinikinė:1)visuomenėje įgyta pneumonij a-kai liga atsiranda įprastinėm gyvenimo sąlygo m.Sukėlėjai:Streptococus pneumoniae,H. Influen za,stafiloccocus aureus.Ligos eiga ir prognozė palanki.2.Hospitalinė- ligoninėje išsivysčius ne ankščiau kaip po 48 h po stacionarizavimo. Sukėlėjai:gram–bakterikos (proteus,žarnyno lazd elė),stafiloccocus aureus, legionella pneumoniae, virusai. Ligos eiga sunkesnė, prognozė mažiau palanki.3.Aspiracinė–dėl makroaspiracijos. Sukėl ėjai anaerobai. Sunki ligos eiga, plaučių aud destrukcija.Esant imunodeficitinėm būklėm- po org transplantacijos,sergant AIDS,gydant imuno depresantais.Sukėlėjai:pneumocystis carinii, noca rdia.Eiga sunki,prognozė nepalanki.Pagal sunku mą:A)Nesunki B)Sunki, kurios kriterijai yra:KN, kvėpavimo dažnis >30/min,tachikardija, hipoten zija, sepsio požymiai, ekstrapulmoninės septinės komplikacijos,pl destrukcija,multilobarinė infiltraci ja,DPV indikacijos.KLINIKA.Sergant visuomeneje igyta pneumonija,iskiriami 2 klinik variantai: Tipinė ir atipine.Vyresn amž visuomenėje įgyta pneumonija pasireiškia atipine forma. Atipinė–prodrominis periodas, laipsniška pradžia, neukšta temperatūra,nepleuriniai skausmai, krūtinės mialgija.Fiziniai duomenys būdingi bron chitui.Skrepliai gleivingi.Židininė infiltracija, plau čių piešinio pokyčiai. Dažnos gretutinės ligos. Vyrauja silpnumas,apatija,anoreksija,galvos skau smai,svaigimas,kosulys netipiškas, oro trūkumas, dusulys,sunkus,padažnėjęs alsaviamas. Auskul tuojant: šiurkštus vezikulinis alsavimas, skambūs smulkūs drėgni ar krepituojantys karkalai ribotam plote.Sukėlėjai:mycoplasma pn,chlamydiae, legio nella pn,virusai.DGN.1)Neinvaziniai tyr – skreplių mikroskopija,nudažius Gramo būdu,atliekama prieš skiriant gydymą antibiotikais.Skreplių pasė lis:vertingas gydymo korekcijai. Kraujo pasėlis: įtariant sepsį.2)Invaziniai–bronchoskopija, trastra chėjinė aspiracija,pl punkcija.d)K,Na– hipoNa sergant legioneline pneumonija;e)uremija- dėl dehidratacijos.Kai yra sunki pneumonija.Gretuti niai SUTRIK.:sinkopė,kolapsas,UKS nepakank, dinaminis sm kraujotakos sutrikimas,inkstų, žarny no veiklos sutrikimai,Eksudacinis pleuritas,Infekci nis toksinis šokas.GYD.Kuo greiciau pradedam as antibakterinis gydymas.Visi 65 m. Zm guldomi i stacionara.Gydymą pradedam cefalo sporinais- cefuroksimu, cefamandoliu. Jei vyrauja gram-sukėlėjai rekomenduojama gydyti ampicili nu,gentamicinu,karbenicinas.Į veną. Nekomplikuo ta gydoma 3-4d, po to kai ligonio temperatūra ir leukocitai tampa norma.Simptominis gydymas: Skysčiai,esant intoksikacijai,hipotenzijai- hemode zas, reopoligliukinas. Esant aukštai temperatūrai- paracetamolis. Esant kosuliui- kodeino, libeksino. Atsikosėjimui palengvinti-ambroksolio, acetilcistei no.Bronchų obstrukcijos sindromas koreguojam as inhaliaciniais beta 2 agonistais. ŠVG, diuretik ai- išsivysčius staziniam KSN. 38.Pagyvenusių žmonių dažnesnės stemplės ligos, jų diagnostika, gydymas. STEMPLĖS DIVERTIKULIOZĖ. Stemplės divertikulas – tai stemplės sienos IŠSIPLĖTIMAS, turintis RYŠĮ su jos spindžiu.Etiolog ir patog. Jung ir raum audinio silpnumas;uzdegimai (dėl jų stemplės siena suau ga su gretimais organais);Stemplės diskinezijos; ↑slegis.Divertikulai būna:tikrieji– juos sudaro VISI stemplės sienos sl;psedodivertikulai – neturi raum sl.Klasif:pagal lokalizaciją:1.faringoezofaginis;2.bi furkacinis;3.epifreninis.Klinika. 1.faringoezofaginis (Cenkerio): disfagija; nemalonus kvapas iš burnos;svetimkūnio jausmas gerklėje;jei diverti kulas spaudžia gerklę,galimas prikimimas; degin antis gerkles skausmas;pykinimas;kosulys. Galima maisto aspiracija,sukelianti pneumoniją. 2.bifurkacinis (juntamas tik tada,kai prasideda uždegimas):skausmas už krutinkaulio;galima per iodiska disfagija.3.epifreninis (jei jame susikaupia maistas ir prasideda divertikulitas):apatinės krūtin kaulio dalies skausmas (kartais gali priminti koronar skausmus);maistas sunkiau patenka į skrandį.Komplik:divertikulitas,uždegimo išplitimas į tarpuplautį ir sepsis,perforacija,kraujavimas. Diagn.klinika,RO stemplės tyr,fibrogastroskopija. Gyd.Jei nėra klinikinės simptomatikos, gydyti nereikia.Esant klinikiniams simptomas, yra 2 gydymo būdai: 1.Radikalus: tik išsivysčius komplikacijoms. 2. Konservatyvus: kai nereikia ar negalima operuoti.Skiriama chemiškai, termiškai, mechaniškai tausojanti dieta,daznas maitinimas. Prieš valgant išgerti šaltalankio ar erškėtrožių aliejaus, pavalgius – kelis gurkšnius vandens.Kai divertikulitas tęsiasi ilgiau– endos kopu praplauti divertikulą plataus veikimo spektro antibiotikų tirpalais.DIAFRAGMOS STEMPLINĖS ANGOS IŠVARŽA.Tai pilvo ertmės organų pateki mas pro stemplinę diafragmos angą į tarpusienį. Etiolog ir patog. Senstant paplateja stemplinė diafragmos anga (dėl distrofinių raumenų ir j.a. pakitimų).↑ pilvo ertmės slegiui (šiai patogenezės grandžiai įtakos turi vidurių užkietėjimas, dažnai pasitaikantis vyresnio amžiaus žmonėms), dalis skrandžio patenka į krūtinės ląstą aukščiau diafragmos,skr lieka atviras.Todėl vystosi:1.stem plės pažeidimai:patekęs į stemplę skrandžio turin ys sukelia pepsinį ezofagitą,erozijas,opas; 2.skr andžio pažeidimai:įkrūtinės ląstą patekusio skran džio dalyje sutrinka kraujotaka,atsiranda gastrit as,opos. Skiriamos aksialinės ir paraezofaginės išvaržos, kurios gali būti šliaužiančios (sumažėjus pilvo ertmės slėgiui ar atsistojus patekę į krūtinės ląsta pilvo ertmės organai grįžta atgal), fiksuotos (negrįžta). Klinika.a)riaugėjimas oru,maistu, rugš čiu turiniu;b)skausmas: deginantis, už krūtinkaulio ar epigastriume,sustiprėja atsigulus (t.p. gali priminti koronarinius skausmus);c)maisto atpylim as (ypač pasilenkus).Komplikacijos: kraujavimas iš skrandžio, pepsinis ezofagitas, erozijos ir opos tos skrandžio dalies, kuri patenka į krūtinės ląstą, išvaržos įstrigimas.DGN.Nusiskundimai, anamne zė,RO stemplės tyrimas,fibrogastroskopija. Gyd. Nemedikamentinis:tausojanti dieta,dažnas maitini mas;po valgio rekomenduojama 2 val negulėti. Medikamentinis: 1.metoklopramidas 10mg 3k/p 2 val prieš valgį ir nakčiai (↑ apatinio sfinkterio tonusą); 2.H2 receptorių blokatoriai (Ranitidinas, Famotidinas);3.M cholinoblokatoriai (gastrocepin as,pirencepinas);4.antacidiniai preparatai (Amal gel, Riopan, Progastrit, Peptic-relief). 39.Amž skrandžio ir žarnyno morfologiniai ir funkc. Burna. atsiranda SĄKANDŽIO pakitimų: pasunkėja maisto atkandimas ir mechaninis jo smulkinimas (šiuos procesus dar labiau apsunki na kramtomųjų raumenų atrofija). Dėl ėduonies ir paradontozės NETENKAMA DANTŲ. Sumažėjus SEILIŲ LIAUKOMS ir pakitus jų struktūrai (bujoja riebalinis ir j.a.) sutrinka seilių sekrecija, džiūna burna,skeldėja lūpos,liežuvis.Atrofuojasi SIŪLIN IAI liežuvio speneliai,sutrinka SKONIO JUTIMAS. Stemplė.PAILGĖJA,pasislenka nuo vidurio linijos – dėl stuburo krūtininės dalies kifozės, sklerozuo tos Ao išsiplėtimo;ATROFUOJASI visi stemplės sl (yp. raumeninis) - ↓ toninių susitr jėga ir greitis, atsiranda diskinezijos,divertikulai,išvaržos;↓ stem plės SFINKTERIO TONUSAS– dažnėja skrandž io turinio refliuksas į stemplę.Skrandis.Gleivinė: suplonėja,↓ sekrecinių ląstelių,neutralių polisacha ridų kiekis;Kraujotaka:skrandžio sienelėje išsiple čia venos,↓ smulk arterijų bei kapiliarų – sutrinka skrandžio sienlės kraujotaka.Raumeninis sl: raumeninės skaidulos,riebėja,jų ↓ (veša j.a.). Sekrecinė skrandžio f-ja: senstant ↑ šarminės skrandžio sulčių dalies apimtis dėl rūgštinių kom ponentų ↓.Žarnos. Susilp žarnų raumenų TONUSAS–dėl to bendras visų žarnų ilgis padidėja, akloji žarna nusileidžia į mažąjį dubenį; Suplonėja gleivinės audinys – dėl to labai ↓ funkcionuojančių sekrec liaukų, žarnyno fermentų produkcija,blogėja sorbcinė žarnyno funkcija. Gleivinės epitelis atsistato 1,5 karto lėčiau. Mikroflora: ↓ rūgimo, ↑ puvimo bakterijų → žarnyne ima vyrauti puvimo procesai → ↑ endotoksinų → dar labiau sutrikdoma žarnyno funkcinė būklė. Kasa. Vystosi liaukų atrofija, ↓ funkcionuojančių acinusų ir ląstelių kiekis, ląstelėse ↓ sekrecinių granulių kiekis → ↓ bikarbonatų sekrecija, mažiau aktyvūs kasos virškinimo fermentai (tripsinas, amilazė, lipazė). Neretai stebimas dispankreatinizmas: labiau ↓ amilazės nei lipazės sekrecija. Langerhanso salelėse žymiai ↓ β ląstelių kiekis.Kepenys.Dėl sutrikusios kepenų kraujotakos, ↓ kepenų apimtis ir svoris (iki 30% normalaus buvusio svorio). kepenų hipoksija.Kepenų funkcija: ↑ α1, β, γ globulinų, ↓ albuminų sintezė.Sutrinka baltymų, angliavandenių,lipidų,pigmentų apykaita,↓ detoksi kacinės kepenų galimybės.Tulžies pūslė:didė ja,↓ sienelės raumenų tonusas,sutrinka moto rika→ užsilaiko tulžis,susidaro palankios sąlygos konkrementų formavimuisi. 40. Vyresnių žmonių gastrirų ypatybės.ŪMINIS GASTRITAS.Et ir patog (priežastys nesiskiria nuo jaunų žmonių).Egzogen priežastys: apsinuodijim ai nekokybišku ar infekuotu maistu,svaigalais, medikamentais (salicilatai,kortikosteroidai, antibio tikai,ŠVG) ar kt. medž. Endogeninės priežastys: ryški organizmo intoksikacija,sergant infekcinėmis ligomis (vidurių šiltine, gripu, pneumonija) ar kai kuriomis medžiagų apykaitos ligomis (podagra). Klinika. Simpt išryškėja po 1 – 2 val., kartais 1 – 2 parų:sunkumas,maudimas epigastriume; pykinim as,seilėtekis,vėmimas,išsivėmus palengvėja; kartais viduriuojama; kūno temperatūra gali pakilti iki 38ºC; kardiovaskulinės sist patologija (dažnai vemiant netenkama daug skysčių bei mikroelem entų): širdies ritmo sutrikimai, hipotenzija ir kt. Būtina kontroliuoti EKG,stebėti kraujospūdį, atsta tyti vandens ir elektrolitu pusiausvyra.LĖTINIS GASTRITAS.Dažna vyresnio ir senyvo amžiaus žmonių liga.Ja serga 30 – 40% žm vyresnių nei 70 metų.Yra šios lėtinio gastrito formos:A gastritas (autoimuninis). 3-6% visų gastritų. Et nėra visai aiški.Ligonių kraujyje ramdama Ak prieš dengiamųjų ląstelių mikrosominį Ag ir vidinį Kastlio faktorių. Vystosi difuzinė skrandžio kūno ir dugno atrofija.Dėl ACHLORHIDRIJOS labai ↑ gastrino konc kraujo serume.Dėl Kastlio fakto riaus trūkumo sutrinka vitB12 rezorbcija ir vystosi PERNICIOZINĖ ANEMIJA.B gastritasEtiolog: H.pylori infekcija: ji pažeidžia skrandžio sienelės gleivinę ir sukelia uždegiminę reakciją. Tačiau ji randama ne visiems sergantiems B gastritu - 80%, ji neretai randama ir sveikų žmonių organizme. Vadinasi, įtakos gastrito išsivystimui turi ir predisponuojantys faktoriai (egzogeniniai bei endogeniniai rizikos faktoriai).C gastritas.Dzn sukelia egzogeniniai faktoriai (medikamentai, alkoholis).Klinika.Eiga dažnai gali būti besimpto mė;PAŪMĖJIMO metu diskomforto reiškiniai epigastriume;Sutrikęs virškinimas,↓ apetitas; Sunkumo,pilnumo jausmas epigastriume; Riaugė jimas oru ar skrandžio turiniu; Kartais – metalo skonis burnoje,pykinimas,vėmimas.Vyresnio amž žm sergant lėtiniu gastritu vystosi pernicijozinė anemija. Taip pat gali komplikuotis skrandžio opa, polipoze,vėžiu,rečiau – cholangitu, pankreatitu, enteritu, tulžies pūslės ir latakų diskinezija, kepenų distrofiniais pakitimais. 41.Vyresnių žmonių opaligės ypatumai. Opaligė –Tai viso organizmo liga pasireiskianti ribotu skrandžio ar dvylikapirštės žarnos defektu. Etiolog:H.pylori infekcija,NVNU (vystosi simptom ines opos).Turi įtakos ir ↓ gleivinės regenera cija,mikrocirkul sutrikimai.Klinika.„Senos“ opalig ės klinika:a)iš esm ės nesiskiria nuo jauname amžiuje buvusių opaligės simpt;tik žymiai pailgėja opos recidyvų trukmė.„Vėlyvosios“ opaligės klinika:a)skausmo sindr neryškus. Skausmas nestiprus, dažn už krūtinkaulio ar epigastriume, neretai iradijuoja į nugarą, kairę ranką, mentę. Daugeliu atvejų geriatriniai ligoniai visai nejaučia skausmo; b)posthemoreginė anemija atsiradusi dėl kraujuojančios opos;c)nuolat vyrauja dispep sinis sindr, nors dažnai ligos simptomai ir neturi tiesioginio ryšio su maistu.Dgn1.FGDS–svarb dgn metodas.Atlikti opos kraštų, ir dugno biopsiją – padeda atskirti nuo vėžio ir nustatyti H.pylori. (ureazės testas,hist biops medž tyr,kultūros augi nimas.2.slapto kraujo reakciją išmatose.Komp likac.Tp, kaip jauniems,tačiau žymiai dažniau esti kraujavimas iš opos (apie 50%). Pacientų >70m mirtingumas nuo šios komplikacijos net 90%. Žymiai dažniau nustatoma ir skr karcinoma.Gyd. 1.Dietinis gydymas.2.Etiologinis gyd– antibakteri niai preparatai (Amoxicillin,Clarithromicin, Metroni dazol,Tetracyclin).3.Patogenetinis gyd:H2 rec blok (Cimetidin, Ranitidin).Protonų siurblio inhib (Omeprazol).Antacidiniai (Almagel,Maalox). 4.Op erac gyd–būtina gerai nustatyti indikacijas ir kontraindikacijas.H.pylori sunaikinimas iki 95% vaistų deriniu:Omeprazol+Amoxicillin+ Metronida zol.Jei pac vartoja NPV,-nutraukti ar sumaž šių vaistų dozę. 42.Vyresnių žm storojo žarnyno dažn ligų (divertikulai,polipai) diagnos ir gyd. STOROSI OS ŽARNOS POLIPAI.Atsiradimui turi įtakos lėt žarnų uždegimas,disbiozė.Klinika:a)pilvo skaus mai. Pobūdis nepriklauso nuo polipų skaič ar jų lokalizacijos; b)vėliau pacientai pradeda tuštintis skystomis išmatomis su krauju;c)pilvo pūtimas, gurgėjimas,šleikštulys.Diagnostika. Endoskopinis tyrimas+biopsija;RO tyrim.Gyd.A)Pevieniai polipai šalinami kolonofibroskopu,koaguliuojant polipo pagrindą.B)Kolektomija–jei polipozė difuzinė. STOR ŽAR DIVERTIKULAI IR DIVERTIKULIT AS. Tai ribotas maišelio formos žarnos sienelės išsiplėtimas. Dažn divertikulų randama SIGMOJE (95%). Daugiau nei 90% atvejų nustatoma psedodivertikulai, kai mukozinis ir submukozinis sl išlenda pro raumenyse susidariusią angą, bet lieka po seroziniu sl. Klinika. 1.Nekomplikuotais atvejais eiga būna besimptomė (80-85%); Skaus kairėje apatinėje pilvo dalyje,kurie dažn sumažėja po defekacijos.2.Jei divertikuliozė komplik ūminiu divertikulitu:Skausmas kairiame pilvo šone;Karš čiavimas;Pilvaplėvėje dirginimo reiškiniai; Krauja vimas iš storosios žarnos; Vidurių užkietėjimas ar viduriavimas;Galimos komplik:perforacija su abs cesu ir peritonitu,gausus kraujavimas.3.Jei diverti kuliozė komplik lėtiniu divertikulitu:Fistulių susida rymas;Žarnyno nepraeinamumo požymiai. Uždegi mui paūmėjus –tempiančio pobūdžio kairės pilvo pusės skaus,meteorizmas, tuštinimasis gleivėmis kartais su krauju.DGN.irigoskopija su dvigubu kontrastavimu,endoskopija ir UG.Prasidėjus kom plik apžvalginė pilvo Ro,UG,KT.Gyd. Nekomplik uota divertikuliozė:dieta,vidurių užkietėjimo profila ktika (daug ląstelienos turintys maisto produktai). Divertikulitas:lovos režimas;parenteralinis maiti nimas; antibakterinis gyd plataus spektro antibio tik,kurie veiktų ir anaerobinę infekciją (melzocin as,metronidazolis);B vitaminai,anabolikai. Terapin is efektas pasireiškia per 3 – 10 konservatyvaus gydymo dienų, nors būna 25% atvejų recidyvų. Indikacijos operacijai:Progresuojantis žarnų nepraeinamumas;Divertikulų perforacija; Divertik ulų supiktybėjimas. 43.Mezenterinė išemija.Tai plonosios ir storosios žarnos pažeidimas dėl ūminio ar lėtinio mezenteri nės kraujotakos sumažėjimo,kurios priežastis–me zenterinių kraujagyslių organiniai arba funkciniai pakitimai.Sukelia:1.dažniausiai mezenterinių krg. aterosklerozė;2.Išeminį kolitą gali sukelti vaistai:di gitalis,adrenalinas,angiotenzinas (kitos galimos priežastys yra gretutinės patologijos:Kraujotakos nepakankamumas;Širdies aritmijos;Kraujo hemo statiniai pakitimai).Skiriamos mez.išem.formos:1. Ūminė mezenterinė išemija:-a.mesenterica supe rior trombozė;-a.mesenterica superios trombem bolija;-a.mesenterica superios išemija;-židininė segmentinė išemija.2.Mezenterinių venų trombo zė.3.Lėtinė mezenterinė išemija (angina apdomi nalis).4.Storosios žarnos išemija:-ulcerozinis išem inis kolitas;-colon strictūra;-colon gangrena.Ūmi nė mezenterinė išemija.Priežastys:75%-a.mes enterica superior trombozė arba embolija (okliuzi nė mezenterinė išemija).Simptomai:pagrindinis–pilvo skausmai (dažniau kairės pusės);kraujinga diarėja (tik toli pažengusioje stadijoje);pilvo siene lė įtempta,mažėja žarnyno peristaltika;gali būti vė mimas ir karščiavimas.Dgs.:Anamnezė (ligoniams jau yra buvę pilvo skausmų prieš kelis mėn.ar yra buvę ar yra širdies ritmo sutrikimas,ŠN požymių); Lab.tyrimai:mažai informatyvūs,randama leukoci tozė,padidėjęs LDH aktyvumas,galima nustatyti kraują išmatose;Apžvalginė pilvo ro:gali būti žar nų nepraeinamumo požymiai-labiau reikalinga no rint atskirti nuo perforacijos („laisvas“ oras pilve); Retrogradinis storosios žarnos tyrimas su BaSO4:matyti „nykščio įspaudo“ fenomenas arba „pjūklo dantys“ pažeisto segmento srityje -tai he moragijos ir edemos rezultatas.Diagnozę kartais patvirtina mezenterikografija.Gydymas:Operai nis-Atliekama:Arterijos rekonstrukcija,pašalinant embolą;Žarnyno rezekcija vėlesnėse stadijose.Ne okliuzinė mezenterinė išemija:Ją sąlygoja užsi tęsusi mezenterinė vazokonstrikcija.Dažniausiai diagnozuojama vyr.amžiaus ligoniams,turintiems sunkią gretutinę patologiją:Širdies ligos;Sisteminė hipotonija;Inkstų nepakankamumas;CD;Kai kurie medikamentai:digitalis,diuretikai,ergotaminas.GydymasJei nėra peritonito požymių–vienkartinė pa paverino infuzija.Pacientą stebi chirurgas, nes at siradus peritonito požymiams – skubiai operuoja ma.Jei simptomai po papaverino infuzijos išnyko–kontrolinė angiografija po 24 val.Mezenterinių ve nų trombozė:pasitaiko rečiau.5-10% sudaro v.mesenterica superior trombozė.Klinika:Pilvo skausmai;Pykinimas,vėmimas;Gastrointestinalinis kraujavimas–pagrindinis žarnų nekrozės simpto mas-šioje stadijoje pasireiškia:Žarnų nepraeina mumo simptomai;Jeigu trombozė paliečia v.por tae arba v.lienalis,gali atsirasti stemplės venų vari kozė bei splenomegalija.Gydymas:pradėti kuo anksčiau;Trombolizinė terapija (streptokinazė, streptodekazė,kabikinazė) skiriama jei nėra žarny no infarkto požymių; kartu antikoaguliantai (hepari nas);Atsiradus pirmiems pilvaplėvės dirginimo reiškiniams,indikuotina operacija.Lėtinė mezente rinė išemija (angina abdominalis):Sukelia lėti nis kraujotakos pablogėjimas smulkiosiose mezen terinėse kraujagyslėse.Priežastys:Trombembolij os;Vaskulitai;Koaguliopatijos;Funkciniai sutriki mai.Klinika:Tiesiogiai priklauso nuo sutrikimo laipsnio,lokalizacijos ir kolateralių;Priepuolinio po būdžio pilvo skausmai,jie atsiranda 10-15 min.po valgio ir išnyksta po 1-3 val.Nespecifiniai simpto mai:Svorio kritimas;Obstipacija ir diarėja,steatorė ja;Gastrointestinalinis kraujavimas.Diagnostika: Dopleroschopija;Mezenterikografija;Kontrastinė to mografija.Gydymas:Nesant peritonito požymių pa renteralinis maitinimas,a/b terapija (veikiant ir anaerobus);Skausmo priepuoliui nutraukti nitrogli cerinas,papaverinas,eufilinas;Nutraukti medika mentus,galinčius sukelti vazonstrikciją. Išeminis kolitas:Tai storosios žarnos pažeidimas dėl ūmi nio ar lėtinio mezenterinės kraujotakos sutrikimo, kurį sukelia organiniai ar funkciniai storąją žarną maitinančių kraujagyslių pokyčiai.Išeminis kolitas apima nusileidžiančią,gaubtinę,riestinę rečiau skersinę bei tiesiąją žarnas.Gali sukelti didesnis katecholaminų kiekis,hipotonija atsiradusi sergant MI (kardiogeninis šokas),ūminiu pankreatitu,gau siai nukraujavus.Skiriamos trys ligos formos:gang reninė,tranzitorinė,striktūrinė.Gangreninė:Dažniausiai vystosi kai esti ryškūs ateroskleroziniai pakiti mai.Klinika:Staiga atsiradę stiprūs skausmai;Vidu riavimas su krauju;Bradikardija,kuri vėliau pereina į tachikardiją;Didelis silpnumas.Striktūrinė forma Vystosi,kai išopėja žarnos segmento gleivinė,susi daro fibrozė,o vėliau toje vietoje susiformuoja ran dai,striktūros ir žarnų sąaugos.Diagnozuojama ro ir endoskopiškai.Tranzitorinė:Panaši į aprašytą lė tinę žarnyno išemiją (angina abdominalis).Gydy mas:Anksti diagnozavus galima gydyti konservaty viai:Trombolizinė terapija;Tiesioginiai antikoagul iantai;Atsižvelgti į kitų vartojamų medikamentų ga limą neigiamą poveikį mezenterinei kraujotakai; Vazodilatatoriai;Atsiradus pirmiesiems pilvaplėvės dirginimo reiškiniams indikuotina operacija. 44.Pagyvenusių žmonių vidurių užkietėjimas:p riež.,klinika,gyd.-vienas dažniausių nusiskundi mų >65m.amžiaus obstipacija skundžiasi 26% vy rų ir 34 % moterų.Tipai:Simptominė:kai diagnozuo jama liga ar išaiškinama kita priežastis;Idiopatinė –priežastis nėra žinoma.IDIOPATINĖ OBSTIPACI JA:Romos kriterijai:1.Tuštinimasis 2 ir mažiau kar tų per sav;2.Išmatų svoris mažiau 35 g per dieną ir standinimasis ne mažiau 25% tuštinimosi atve jų;3.Kietos išmatos ne mažiau 25% atvejų;4.Nepil no išsituštinimo jausmas ne mažiau 25% atvejų. Funkcinis vidurių užkietėjimas–2 ir daugiau šių kri terijų,kurie tęsiasi 3 mėn ir >.Faktoriai, skatinan tys vidurių užkietėjimą:nesveika mityba: per ma žas maistinių skaidulų ir kitų balastinių medžiagų vartojimas;mažas fizinis aktyvumas;mažas skys čių vartojimas;neteisingi tuštinimosi įpročiai:defe kacijos akto slopinimas,kai jis pasireiškia netinka mu metu;senėjimo sąlygoti pakitimai (sumažėjusi seilių sekrecija,degeneraciniai pokyčiai lygiuosiuo se raumenyse ar jų nervinės reguliacijos sistemo se);psichologinės problemos;genetiniai pokyčiai. Normalią žarnyno motoriką užtikrina:Haustriniai (segmentiniai) susitraukimai–vyksta pastoviai;Gi gantiniai propulsiniai–1-2k/p,nustumia išmatas į riestinę žarną kur jos kaupiasi,o sekančio susitrau kimo metu pašalinamos.Vidurių užkietėjimo me chanizmai:Sulėtėjęs transportas;Terminalinis vidu rių užkietėjimas–išsiplečia sigma,tiesioji žarna–atoniškos,sunku tuštintis.Tyrimai:1.Paslėptas krau jas išmatose–jo neturi būti;2.K+, Ca2+, TTH, gliu kozė, kreatininas;3.Anoskopija, rektoskopija;4.Iri goskopija;5.Kolonoskopija;6.Biopsija iš tiesiosios žarnos–amiloidozės,Hiršprungo ligos diagnostikai ;7.Rentgenokontrastinių žymeklių tranzitas žarno mis.8.Radioscintigrafinis tyrimas-stebimas radioa ktyviu izotopu žymėto maisto tranzitas.9.Anorekta linė manometrija.Matuojamas slėgis ties.žarnoje ir analiniame kanale.10.Elektromiografiniai m.pubu rectalis ir išorinio sfinkterio tyr.11.defekografija ir kt.tyrimai.Simptominės obstipacijos priežastys:Dir gliųjų žarnų sindromas;Divertikuliozė;Augliai;Strik tūros;Opinis nespecifinis prokolitas;Hemoroidiniai mazgai;Endokrininės ligos;Medžiagų apykaitos li gos (hiperCa,hipoK,uremija,amiloidozė);Vaistai: narkotiniai analgetikai,NVNU,diuretikai,Ca kanalų blokatoriai, anticholinergikai, Al, Ca, Bi, Fe drus kos ir kt.;CNS ligos:išsėtinė sklerozė,Parkinsoniz mas,insultas,augliai ir kt.;Kitos:apsinuodijimai ir t.t.Gydymas:Nemedikamentinės priemonės:-išsiai škinti kokius vaistus naudoja,ar jie reikalingi;-su vartoti 1,5-2 l skysčių per dieną;-suvartoti 30-60g skaidulų per dieną;-atstatyti defekacijos aktą;-jei yra išmatų įstrigimas–pašalinti.Medikamentinis gy dymas:1.Išmatų apimtį didinantys–celiuliozės deri vatai:Metamucil, Methylcellulose, Mucofalc.Šių vaistų efektas nėra stiprus, kartais sukelia meteo rizmą.2.Išmatas minkštinantys–praktiškai nenau dojami.3.Osmosiniai:Na ir Mg druskos;Laktuliozė (Duphalac), sorbitolis, makrogolis (Forlax)-labai efektyvūs vaistai.4.Stimuliuojantys–senos lapai,bi sakodilas,ricinos-Efektas labai greitas,tačiau šios grupės preparatų negalima naudoti ilgiau nei 2 sav,nes jie gali sukelti nervinių ganglijų žarnyne degeneraciją.5.Prokinetikai:cizapridas,Motilium ir kt.Tinka tik tuo atveju,jei obstipaciją sukelia storo sios žarnos inercija. 45.Išmatų nelaikymo priežastys ir gydymas.tai negebėjimas valdyti tuštinimosi proceso laiko ir vietos atžvilgiu.Skiriami 3 fekalinės inkontinencij os laipsniai:Iº-dujų inkontinencija;IIº-nedidelių iš matų kiekių inkontinencija;IIIº-didelių išmatų kie kių inkontinencija.Daugiau kaip 1% asmenų per 65 m turi fekalinės inkontinencijos požymių,mote rims ši problema dažnesnė.Dažnai jis būna su šla pimo nelaikymu.Priežastys:Persipildymo nelaiky mas:Jį sukelia vidurių užkietėjimas ir terminalinio rezervuaro sindromo išsivystymas,kai išmatų ma sės pertempia tiesiąją žarną ir dislokuojasi anorek talinis kampas.Netenkama gebėjimo skirti dujas, skysčius ir išmatas,↓ sfinkterio tonusas.Dėl to dau gelį kartų per dieną nevalingai išteka pusiau kietų išmatų („paradoksali diarėja“).Gydymas:Pašalina mos ties.žarnoje susikaupusios išmatų masės (klizmų,žvakučių pagalba, kai kada pirštais),o vė liau stengiamasi atstatyti normalų išmatų pasažą. Anorektalinis nelaikymas:Yra susijęs su n.puden dus pažeidimu ir dėl to atsirandančiu dubens rau menų silpnumu,tarpvietės nusileidimu,analinio ref lekso išnykimu,sfinkterių tonuso silpnėjimu bei rec tum prolapsu ir anorektalinio kampo išsilyginimu. Nevalingai tuštinamasi keletą kartų per dieną.Gy dymas:Dubens ir tarpvietės raumenų mankšta–Kegelio pratimai,elektros procedūros.Daugeliu at vejų reikia chirurginio gydymo.Neurogeninis nelai kymas:Paprastai seka po gastrokolinio reflekso li goniams,sergantiems smegenų liga (pvz. demen cija),kurie negali nuslopinti defekacijos reflekso. Nevalingai tuštinamasi suformuotomis išmatomis vieną du kartus per dieną.Gydymas:Galima ban dyti sukelti defekacijos procesą tuo pačiu metu–po pusryčių sodinant ligonį ant puodo ar basono, davus karšto gėrimo.Kitas metodas–sukelti obsti paciją ir planuotą defekaciją,pvz.,iš ryto duodant kodeino fosfato 15-30 mg ir laisvinančių preparatų nakčiai (pvz. senos lapų preparatą).Simptominis nelaikymas:Dėl storųjų žarnų ligos,išmatos gali bū ti su krauju,gleivėmis.Gydymas:Atsižvelgiant į jį sukėlusią ligą. 46.Amžiniai kasos ir kepenų morfologiniai ir funkciniai pakitimai.Kasa.(svoris/dydis(-),latakų skersmuo↑,liaukos acinusai↓,sekrecija(-)).Pirmieji kasos morfologiniai pokyčiai atsiranda jau 40-45 gyvenimo m.,kai pradeda kisti mikroskorinė kasos struktūra.Po 55-60 gyvenimo metų jau atsiranda ir mikroskopinių pakitimų.Vystosi liaukų atrofijos pro cesas,mažėja funkcionuojančių acinusų ir ląstelių kiekis (tikroji liaukų atrofija).Likusiose acinozinėse ląstelėse sumažėja sekrecinių granulių kiekis,dėl to sumažėja kasos sulčių bikarbonatų sekrecija, mažiau aktyvūs tripsinas,amilazė,lipazė.Senstant neretai stebimas dispankreatizmas:labiau sumažė ja amilazės nei lipazės sekrecija.Morfologiniai pa kitimai vyksta ir insuliariniame kasos aparate.Lan gerhanso salelėse žymiai sumažėja beta lastelių kiekis.Kepenys.(dydis↓,kraujotaka↓,hepatocitų skaičius↓, metabolinė f-ja↓,konjugacija↓,proteino sintezė↓).Senstant mažėja kepenų apimtis ir svo ris (iki 30% maksimalaus buvusiojo svorio).Senat viniai pakitimai keičia ne tik hepatocitų branduol ius,bet ir citoplazmą.Kepenų mezenchimoje būna neryški portinė fibrozė be dalelių fragmentaijos.Pa grindinė šių pakitimų kepenyse priežastis–sutriku si organo kraujotaka.Senstant sumažėja hepatoci tų susilietimo su sinusoidais plotas ir kapiliarų kie kis kepenų ploto vienetui. Tai sukelia organo hipo ksiją.Taip pat vyksta limfinių kepenų kapsulės kapiliarų redukcija.Senstant kinta baltymų sintezė, dėl ko sumažėja albuminų,padaugėja alfa1,beta, gama globulinų.Lygiagrečiai nukenčia nukleininių rūgščių sintezė.Mažėjant hepatocitų funkcinėms galimybėms,sutrikdoma normali baltymų,lipidų, angliavandenių ir pigmentų apykaita,mažėja de toksikacinės kepenų galimybės.Tulžies pūslė(lata kų skersmuo↑,pūslės išsituštinimas↓,konkremen tai↑)–senstant padidėja,sumažėja sienelės raume nų tonusas.Dėl motorikos sutrikimų užsilaiko tulž is,tai didina pavojų susiformuoti konkrementams tulžies pūslėje. 47.Vyrų ir moterų funkcijos amžinė kaita.Lytin ių liaukų aktyvumas mažėja klimakteriniu laikotar piu,moterims nuo 45-55m.,vyrams 55-65m.Estro genų trūkumas-menopauzė;testosterono-andro pauzė;augimo hormono/į insuliną panašaus augi mo faktoriaus-1-somatopauzė;hipotaliamo-hipofi zės-skydliaukės ašies,hipotaliamo-hipofizės-anti nksčių ašies ir dehidroepiandrosterono-andropau zė.Menopauzė-~51m.(40-55m.).Ankstyvoji meno pauzės stadija-pirmi 5 metai.Vėlyvoji-visas likęs moters gyv.Ovuliacijos dažnis pradeda mažėti su laukus 40m.Jaučiamas estrogenų deficitas-2-8m. iki menopauzės.Estradiolio konc.↓,FSH konc.↑, LH konc.nesikeičia,vėliau taip pat ↑.Antinksčiuose ir kiaušidėse vis dar gaminamas nedidelis estrone no estrono kiekis.Menopauzė ir IŠL-padidėja IŠL išsivystymo ir koronarinių įvykių rizika.Menopauzė ir osteoporozė:perimenopauzės laikotarpiu mote rys praranda 5-15% kaulų masės;pablogėja Ca absorbcija žarnyne ir reabsorbcija inkstų kanalė liuose;1,25-vit.D kiekis serume nesikeičia.Meno pauzės vazomotoriniai,psichologiniai simptomai:-karščio pylimas,širdies plakimas,prakaitavimas, raudonis;-galvos sk.,miego sutrikimai;libido ↓;dep resijos paūmėjimas,panikos atakos;pyktis,irzlu mas;pažintinių f-jų (atminties) pokyčiai???.Uroge nitalinės sistemos pokyčiai:-dizurija;-dažnas šlapi nimasis;-šlapimo nelaikymas;-skausmingi lyt.san tykiai,kraujavimas;-padidėjusi ŠTI rizika.Taip pat sumažėja odos elastingumas,nagų ir plaukų trapu mas,hirsutizmas.Vystosi estrogenams jautrių audi nių atrofija.PHT gali ↑ IŠL,koronarinių įvykių,veni nių trombozių ir krūties vėžio riziką.PHT turi būti skiriama tik esant sunkiems menopauzės simpto mams,kiek įmanoma trumpesnį laiką ir tik informa vus apie galimą riziką.PHT>65m.neskiriama.And ropauzė:labiau ryškus yra laisvo (jau nuo 40m.po 1% kas met),o ne bendro testosterono kiekio sumažėjimas (pradeda mažėti nuo 50m.).Klinika:-silpnumas,nuovargis;-sumažėjusi raumenų ir kau lų masė,padidėjusi riebalų masė;-sutrikusi hemo poezė,padidėjęs atsparumas insulinui;susilpnėjęs lytinis potraukis,impotencija,oligospermija;-depre sija,nerimas,sujaudinimas,nemiga,atminties ir pa žinimo funkcijų pokyčiai.PTT-testosterono injekcij os,geriamieji preparatai,transderminiai,subdermi niai ir prie dantetų klijuojami preparatai.Somato pauzė-senstant ryškiai (50%) ↓ augimo hormono konc.Paraleliai sumažėja ir į insuliną panašaus au gimo f.-1 konc.Todėl ↓ baltymų sintezės,liesosio kūno ir kaulų masės. 48.Pagyvenusių žmonių svarbesni skydliau kės morfologiniai ir funkciniai pakitimai.Sens tant skydliaukėje vystosi struktūriniai pokyčiai.Foli kulų apimtis ir tiroidino epitelio aukštis mažėja,ko loidinė medžiaga standėja.Ryškėja mitochondrijų struktūrinė dezorganizacija,mažėja epitelinių laste lių,lėtėja skydliaukės kraujotaka.Sumažėja folikulų ir tirocitų.Po 50 metų būna sumažėjusi skydliau kės masė,neretai aptinkama mazgų ir cistų.Am žiaus morfologinis skydliaukės kitimas turi įtakos ir jos funkcijai.Dauguma autorių nustatė,kad su amžiumi skydliaukės hormonų–tiroksino ir trijodti ronino–produkcija mažėja.Tiroksino metabolizmo klirensas lėtėja.Manoma,dėl to laisvo ir konjuguo to su baltymu tiroksino kiekiai kraujyje mažai kei čiasi.Laisvo ir konjuguoto trijodtironino kiekiai kraujyje būna sumažėję.Pagyvenusiems ir sen iems žmonėms būna sistemos hipotalamus-hipofi zė-skydliaukė reguliacijos kitimų.Vieni autoriai nu rodo,kad tirotropino hormono kiekis kraujyje būna sumažėjęs,kiti,kurių dauguma,nepakitęs ar padi dėjęs.Dėl amžiaus struktūrinių kitimų blogėja ir grįžtamasis reguliacinis ryšys,kinta TTH jautru mas skydliaukės hormonams.Manoma, kad padi dėja audinių jautrumas tiroidiniams hormonams. Neretai sveikiems pagyvenusiems žmonėms dėl hipotalamus-hipofizė-skydliaukė homeostazės su trikimų,neadekvataus atsako į stimuliaciją,būna skydliaukės disfunkcija,tačiau pakaitinio PHT ne reikia.Prisidėjus neigiamiems poveikiams,greičiau pažeidžiama neuroendokrininė reguliacija bei sky dliaukė,vystosi jos ligos. 49.Pagyvenusių žmonių hipotirozės klinikiniai ir gyd.ypatumai.Klinika skiriasi nuo hipotirozės klinikos jaunesniame amžiuje-labiau subtili,vangi. Rečiau-šalčio baimė,svorio augimas,raumenų mėšlungis,parestezijos,nuovargis,depresija,obstipacijos,sausa ir induruota oda.Būna-atrofijos,rau menų sk.ir silpnumas (primena reumatinę polimial giją ir polimiozitą),padidėja kreatinfosfokinazės ly gis.Dažnai pasireiškia nespecifiniai geriatriniai sin dromai-sumišimas,anoreksija,svorio kritimas,griu vimas,nelaikymas,sumažėjęs judrumas.Fiziniai duomenys-paakių paburkimas,miksedeminio tipo veidas gali būti maišomas su senatvei būdingais požymiais.Gali kauptis neuždegiminio pobūdžio skystis pleuros,perikardo,pilvaplėvės ertmėse.Ga li sumažėti kūno temp.Būdinga hipoNa.Komplika cijos:hipertenzija,hiperlipidemija,↑IŠL rizika,mikse deminė koma (progresuoja psichinis sumišimas). Gydymas:Ilgalaikė pakaitinė hormonoterapija;levo tiroksinas-75-100mkg/d,sergantiems IŠL-pradinė dozė 12,5-25 mkg/d.Kuo sunkesnė hipotirozė,tuo mažesnėmis dozėmis skirti-po 25 mkg/d,dozę didi nant kas 2-4 sav.(po 12,5 ar po 25 mkg/d atitinka mai).Pasiekus 75 mkg/d dozę-tikrinti TTH.TTH per ↑-didinti dozę;TTH mažiau normos-dozę ma žinti. 50.Pagyvenusių žmonių hipertorozės kliniki niai ir gyd.ypatumai.Klinika:tik 25% vyr.žmonių pasireiškia typiniai hiperT požymiai.Kai kurie simp tomai panašūs į senatvei ar gretutinėms ligoms būdingus požymius.Klasikiniai vyr.a.hiperT požym iai-tachikardija,svorio kritimas,silpnumas (apatija). Tachikardija >90k/min.Dažna apetito stoka,ma žiau būdingas prakaitavimas,padidėjęs jautrumo ar nerimo jausmas būdingas mažiau,bet dažniau stebimas tremoras.Gali dominuo IŠL ir KA simpt. Diarėja mažiau būdinga,obstipacija->20% pacien tų (VT simpt.gali būti maišomi su VT vėžio simpt. ).Dažna komplikacija-PV (27%).Kitos-depresija, miopatija,osteoporozė.Gydymas:pasiekti eutirozę vartojant tirostatinius vaistus.Greivso liga ar pavie niai toksiniai mazgai-radiojodas J131,kartais-tiros tatiniai vaistai.Daugybiniai toksiniai mazgai-radio jodo poveikis ilgas ir nepilnavertis,tinka operacinis gyd.Jei didelė operacinė rizika-radiojodas.Poūmis tiroiditas,Hašimoto liga-betablokatoriai,stebėti dėl komplikacijų.Jodo sukelta hipertirozė-didelės tirp statinių vaistų dozės ir betablokatoriai.Tirostatiniai vaistai:propiltiouracilis:pradinė dozė 150-300 mg/d,dozę padalinus į 3 dalis.Įprastinė dozė-100-150mg/d,dozę padalinus į 2-3 dalis.Monitoruoti TSH kas 2 mėn.Metimizolis:pradinė dozė 15-40 mg/dx1/d.Monitoruoti TSH kas 1-2mėn.Jei išsivys tys lengva hipotirozė-levotiroksinas 50mkg/d.Tai kyti osteoporozės profilaktika (Ca ir vit.D3).Ritmas ir psichiniai simptomai atsistato pasiekus eutirozę arba tada taikoma kardioversija. 51.Pagyvenusių žmonių CD patogenezė,eiga,g yd.II tipo CD-nuo insulino nepriklausomas-90-95 %,I tipo-10%.Rizikos veiksniai vyr.am.:mažas fizi nis aktyvumas,mažas skaidulų ir nesočių riebalų r.,aukšto glikeminio indekso maisto vartojimas;rū kymas;alkoholio vartojimas;KMI>25 ar juosmens apimtis >88(mot) arba >92cm (vyr.).Predisponuo ja:vyresnis am.,šeiminė anamnezė;rasė;gyv.bū das;vaistai;metaboliniai sutrikimas.Sergant 2 tipo CD hiperglikemiją sukelia:1.sutrikusi insulino sek recija;2.jautrumas insulinui perif.audiniuose (rau menyse ir kepenyse);3.gliukozės gamybos kepe nyse padidėjimas.Antrinio CD priežastys:lėtinis pankreatitas,kt.endokrininės ligos (Kušingo liga, akromegalija ir kt.) bei vaistai.Hipoglikemijos rizi kos veiksniai:alkoholis,autonominė neuropatija ir betaadrenoblok.,pažinimo f-jų sutrikimas,kepenų veiklos sutrikimas,polifarmacija,nepakankama mi tyba,inkstų nepakankamumas,CNS slopinantys prep.,griežta glikemijos kontrolė,gydymas sulfanil ureos prep.ar insulinu.Klinika:asimptominė pra džia,klasikiniai simpt:troškulys,poliucija,sausumas burnoje,polifagija.Gali pasireikšti svorio ↓,griuvim ais,nikturija,sunykimo sindr.,šlapimo takų inf., odos problemos (niežuliu,pūliniais),nerimu,↓ pa žintinių f-jų.Vyrauja nespecifiniai nusiskundimai: silpnumas,mieguistumas,odos niežėjimas,blogai gyjančios žaizdos,regėjimo sutr.Ieškoti reikia:poli farmacijos;depresijos;pažintinių f-jų sutrikimų;šla pimo nelaikymo;griuvimų;lėt.skausmo.Normali al kio glikemija,ryškiai padidėja po valgio;CD dažnai išryškėja kitos ligos fone.Ūminės CD kompl.dėl hi perglikemijos:Osmotinė diurezė;↑katabolizmas;hi perglikemija;Hipoglikemija:vyr.a.pacientams daž niau pasireiškia neuroglikemijos simpt:nerimas, silpnumas,delyras,košmarai,keistas elgesys,nei andrenerginiai:širdies plakimas,prakaitavimas ir kt.Hipoglikemija gali pasireikšti koma,griuvimu,pra einančia hemipareze.Gydymas:1.gyvenimo būdo keitimas (dieta,svoris,fiz.pratimai).2.monoterapija-prieš skiriant medikamentinį gydymą pasverti hipo glikemijos riziką,vaistų ŠP.3.Kombinuota terapija. 4.Insulinas-vienas ar su geriamaisiais v.Mityba-at sižvelgti į dantų būklę,pasunkėjusį kramtymą ar rij imą,skonio ir uoslės pokyčius ir kt.Atlikti išsamų mitybos būklės įvertinimą.Fizinis aktyvumas-maži na rezistenciją insulinui,svorį,AKS,padidina raume nų masę,pagerina lipidų apykaitą ir savijautą.Ge riausias laikas-1-2val po valgio.Mankšta,vaikščioji mas,darbas sode ir kt.Skiriama prieš medikamenti nį gydymą.Monoterapija:SU (sulfanilurea)-lie siems (ŠP:hiperglikemija,↑svoris,atsargiai su alko holiu);α-gliukozidazės inhibitoriai (akarbozė,migli tolis)-kelis kartus per dieną su maistu-ŠP:hipogli kemija.Meglitinai (ŠP hipoglikemija);Biguanidai (metforminas)-nesukelia hipoglikemijos,svorio ↑, gerina lipidų profilį,bet sukelia daug VT simptomų. Tiazolidinedionai???-ŠP skysčių retencija,ede mos.Meglitinidai:ŠP-hipoglikemija.Pradėti nuo ma žiausių galimų dozių ir lėtai didinti.Kombinuota te rapija:2 vaistai,prieš skiriant 3- įvertinti kainą,ŠP, sąveiką.Insulinoterapija:gydant max geriamų prie paratų dozėmis kontrolė išlieka bloga;sunkus CD, komplikacijos;didelė hiperglik.>13-15mmol/l;stresi nės organizmo būklės,kepenų ar inkstų nepa kank.Prieš skiriant įvertinti regą,rankų jautrumą ir vikrumą,pažintines f-jas,šeimos paramą.Skirti kuo paprastesnę schemą.Vy.pacientas geriau sau gesni penai ir jau užpildytos adatos,nei tradicinės adatos.Paciento mokymas-savikontrolė. 52.Osteoporozė:klasifikacija,rizikos veiksniai, klinika,diagnostika,gydymas.Osteoporozė yra sisteminė griaučių liga,kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulinio audinio mikroarchitektūros poky čiai,dėl to padidėjęs kaulų trapumas ir polinkis lūž ti.Klasifikacija:Pirminė:juvenilinė;idiopatinė;involiucinė:pomenaupauzinė (I tipo);senilinė (II tipo).Ant rinė (dėl medikamentų ar ligos).Rizikos faktoriai: Genetiniai faktoriai:rasė,šeiminė anamnezė,smul kus kūno sudėjimas,ankstyva menopauzė,vėlyvos mėnesinės.Gyvenimo būdas:fizinis pasyvumas,rū kymas.Mitybos faktoriai:mažai Ca turinti dieta,ve getariška mityba,gausus kofeino,alkoholio vartoji mas.Kiti faktoriai:Vaistai–skydliaukės hormonai, antikoaguliantai,chemotarapiniai prep.,kilpiniai diu retikai (furosemidas).Ligos–tirotoksikozė,Kušin go,RA, I tipo diabetas,hiperparatiroidizmas.80% priežasčių-nemodifikuojami.Klinika.Osteoporozė ir lūžiai dažnai besimptomiai.Dažniausios lūžių vie tos yra stuburo slanksteliai,riešas,šlaunikaulis,rak tikaulis.Įvykus kompresiniam stuburo lūžiui,gali at sirasti nugaros sk.Skausmas ūminis nugaroje,juo siančiai plintantis į pilvą.Dėl kompresinių lūžių atsi randa stuburo deformacijų,mažėja ūgis,formuojasi kupra.Gali įvykti ir nuo įprastinių judėsių:sėdantis ant kėdės. Skausmai po keleto dienų sumažėja, po 4-6sav.užsiima normalia veikla.Pacientai taip pat gali skųstis,kad sunkiau judėti,keisti kūno pa dėtį.Laikotarpiu tarp lūžių pacientai skausmais ne siskundžia.Diagnostika.Jei antrinė-pagr.ligos požy miai.BKT,Ca,P,ŠF kiekis norma;Radiologinis:dėl mikrolūžių plokštėja slanksteliai-„žuvies slankst.“, įvykus kompresiniam lūžiui-sumažėja slankstelio priekinis aukštis.Vienfotoninė ir dvifotoninė absor bciometrija.Dviguba radioabsorbciometrija.Ultrag arsinė densitometrija-Tiriamas paciento KMT.T lygmuo–tiriamojo asmens KMT nuokrypis išreikš tas standartiniu nuokrypio skaičiumi,nuo maksima lios jaunų,sveikų tos pačios lyties asmenų KMT vidurkio.Z lygmuo–nuokrypis nuo tos paties amž iaus ir lyties asmenų dydžio.T–(+1 iki -1 norma;-1 iki -2,5 osteopatija; 2mm–ryški koronar stenoz2)Sergant nestabil KA veloerg nedaryti3)Obj IŠL dgn mėg- Priesirdziu stimul per stemple4)radionukl Tl201 test Gyd1)keist gyv būdą(↓svor,↓fiz kr, cholester korekc)2)Med gyd:gerint krjt išem z-se(↓galin diast slėg, plėst kg, gerint reolog kr savyb),↓O2 poreik(↓ŠSD,AKS,susitr jėgą)1)Nitrat vartot atsarg,tik priep nutraukt.2)BAB:atenolo, metoprolol, propranolol3)KKB:nifedipinas, amlodipinas4)AKFI,K,Mg druskos. 55.Skleroz Šyd.Ao stenozeEt:degenerac ats kilm Ao stenoz.Klin:daug metų gb besimpt.Kai atsiranda simpt,stenozė l.ryski.Ankstyv požymiai: skausm sirdies plot,prasided ramyb,plint už sternum,į abi rank,trunk ilgai,nepraein nuo nitratų. Galv svaigimas,alpim.Dusul krūv metu,g pereit į pl edem.Apžiūrint:pablyšk veid,Š viršūn trinksn pasislinkęs į Kir↓.↓ŠSD,silpn,pulsin spaud maž.I ir II ton ties virš↓.II tarpšonk tarp ties D krūtink kraštu girdėt grub S ūž,plint į kakl art.Dgn.EKG-pokyciai neryšk.Ro:atskir Š(širdies)dal↑,džn nustatom išsiplėtus kyl Ao.Echo:Ao angos plotas 0,5-0,7cm2,ryšk sutrikd hemodinamik.Fiz krūv mėgin k/i, nes ↑ alpim,staigios mirt tikim.Gyd:ryšk krjt sutr→ protezav.Ao koronar nuosrūv(ret)MV nep.Et–degenerac kalcinoz.Iškrypst MV burės, sistolėj neuždar angos→dal kr patenk į KPr. Klin:džn niek nesiskundzia.S Virš sistol ūž.Echo-MV žiedo ir bur kalcin.Džn būna Š ritmo,laidum sutr.Gyd-ŠN,išsivysčius PV gyd.Op retai. 56.ŠirdiesNepakankamumas-kai iš Š(širdies) išmetam kr tūr nepajėg patenkint orgnz metaboliniu reikmių.Priež:1.pasipriešin išstumiam iš skilvelių kraujuj:AH,Ao sten,hipertrof KMP,plaut H;2.sutr KSk prisipildym:KS hipertrof,M diastol disf-ja,perikard ligos,restrikc Š lig.3.tūrio perkrov: regurgit dėl vožt pat,↑ cirkul kr tūr,↑metabolinis poreik (tirotox,anem)4.M nep:pirm-↓kontrakc ,KMP.antr-medikament, sistem lig,lėt perkrov. Klin:silpn,nuovarg,mieguistumas,dusulys,galv svg,triukšm aus,dezorientac.Ankstyv protodiastol galop ritm rodo besivystantį ŠN.Sistol disf-jai-klin pasireišk palaipsni,esant diastolinei disf-jai pož g atsirast ūm.Dgn:obj tyrim–echo,radionuklid skinti graf rezult.Ligon su diastol disf-ja esti gera išvar frakc,bet↓ diastol prisipild ir/ar Sk relaksac.Sist disf-jai,geras Sk prisipild,↓ išmet frakc,↓M sienel judes sistolės metu.Gyd Diast disf-jos:tixl gerint Sk prisipild,relax:KKB,BAB.Jei ligon KSk galinis diastolinin spaud ↑skir nedid dz AKFi,šveln diur.Sistol disf-jos gyd.:lovos rež,digital,diur, vazodil prieškrūv,pokr↓.Geriausia sėdėt ant kėdės pakėlus kojas.Jei gydant digit,diur,vazodil nėr efekt,skirt amžinon,milrinon–jie↓a.pulmonal sp,veikia tiesiog izotropiškai. 57.AH-pirm ar antrin kilmės sist/diast AKS↑. Normalus24 val.-yra insultas.)3)grįžtamisis išemin neurologinis deficit4)hemorag insult.Lėtinis:1)Pradiniai GS kraujotakos nepakankamumo požymiai; 2)Encefalopatija.Išeminės GS ligos etiologiniai fakt:ekstrakranialinių art,intracranial art aterosklerozė;hipertoninė liga;kaklinė osteochon drozė;CD;nutukim.Patogenez:1)morfolog ekstra/ intrakranialinių art pakitim:stenozė,okliuz,arter deformac,anomalija,kolateral nepakank.2) cerebralinės,kardialinės kraujotak nepakank:AKS svyrav,pasunkėjęs nutek iš galvos smeg venų, sinusų3)fiziko-cheminių kraujo savyb pakitim-↑klampumas,krešumas.4)metabolizmo pokyč GS.Dgn: 1Neurologinis deficitas(judesiai,jutimai, žievės funkcijos,regėjimo sutrikimai)2Liumbalinė punkcija3KT, BMR4Cerebralinė angiografija 63.Ūm galvos smeg kraujotak nepakank GYD. Gyd:1)Antiagregantai-Aspirinas;;Klopidogrelis; Dipiradamolis2)Smegenų perfuzijos korektoriai: Sermion;Tanakan;Pentoksifilinas;Vinpocetin3)Neuroprotektoriai:Nootropilis Cerebrozinas4)Hemo diliucija5)Diuretikai6)Hiperglikemija(>12 mmol/l, tuomet koreg)7)AH(ūminiame periode negy)8) Mityba9)Reabilitacija:ankstyvas ligonio aktyvinimas;pragulų prev;kontraktūrų prev;giliųjų venų trombozės prev;infekcijų prev;logopedinė terap;fizioterap;soc darb konsult;artimųjų mokym.Ietap:Ankstyv ligon aktyv;prevencijos progr(pragulų,infek)II etap:vertinama bendra būkl;neuropsichologinis deficitas;savarankią kumas(Barthel);Socialinis stat;Prognoz; reabilitacijos tikslai;reabilitacijos progr.III etap:Ambulatorinė reab. 64.Parkinsono lig.PL– judėjimo,nuotaikos, mąstymo lig.Pažeidžiamos nevalingos nervinės ląst, nepaliečiamos valingos ląs.Ligon negali priversti galūnių judėti greičiau net jei gali valdyti rankas,kojas.Kriterijai:Tremoras ramybėje ;Bradikinezija;Rigidiškumas;Asimetrinė pradžia; Geras Levodopos poveikis.Gyd:1)funkcijos sutrikim simptominė neuroprotekcinė terap (Levodopa, Amantadin)2)Nesant f-jos sutrik –neuroprotekcinė terapija Selegilinu.Gyd efekt GERAS– mažiausiai efektyvi doz;NEPAKAN KAMAS:↑dozę;+levodopa;patikslinti diagnoz; chirurginis gyd.MOTORINĖS FLIUKTUACIJOS, DISKINEZIJOS:Levodopa+dopamino Antano nistai/anticholinergin/selegilin;Dažnesnis doza vimas;Baltymų ↓.Reab:1Ambulator gyd (kineziterap, psichologo kons,ligonių mokym, fiziniai fak);2Sveikatą gražinančio gyd etap (individuali kineziterap,psicholog,logoped, ligonių,artimųjų mokym);II lyg reabilitac priemo nės(soc. darbuot ir t.t.);III lyg reabilitacijos priemo(slaugos program pagal poreik).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!