Kaimo mokyklų ugdymo sistema

Pastaruoju laikotarpiu daugelis kaimo gyventojų migravo iš kaimo į miestą. Tačiau gana nemažai ligi šiol gyvena kaimo vietovėse. Aiškinantis kaimo sampratą, J. Leonavičiaus teigimu (1993), kaimas – tai sodžius, istoriškai susiklosčiusi socialinė teritorinė visuomenės egzistavimo forma, kuri atsirado, įvykus darbo pasidalijimui, teritorijos apgyvendinimo ir socialinių galimybių bei buitinių sąlygų tipas, laikomas miesto priešingybe; dažniausiai žemės ūkiu, rečiau kitais verslais besiverčiančių žmonių gyvenvietė.
Minėtina, kad kaimui yra būdingas nedidelis gyventojų skaičius, ribotos darbo rūšies pasirinkimo galimybės, nepakankamai išplėtotas visuomeninis aptarnavimas. Beveik visose kaimo tipo gyvenvietėse egzistuoja laisvalaikio praleidimo problema. Kaimo žmonių gyvenimą sutrikdė viensėdijų išnaikinimas, didelių agrokompleksų kūrimas sovietmečio laikotarpiu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, stengiamasi, kad vėl kaime atgimtų individualūs ūkiai ir senosios tradicijos.
Vyrauja įvairių atsiliepimų apie kaimą, kadangi pateikta informacija formuoja tam tikrą Lietuvos žmonių nuomonę, pvz.: kaimas – tai prasigėrusių, degradavusių žmonių sankaupa (beje, miestas už tai turėtų prisiimti dalį atsakomybės, kadangi iš miesto į kaimą išstumiama nemaža dalis tokių žmonių ir padėti jiems turi socialinė rūpyba).
Apibendrinti būtų galima taip – kaimas tampa atsilikimą apibūdinančia metafora. Manoma, kad daugeliu aspektų kaimas yra atsilikęs. Įvairūs tyrimai skuba įrodyti, kad kaimas pagal įvairius skaitmeninio raštingumo parametrus yra mažiausiai tris kartus labiau atsilikęs nuo didesniųjų Lietuvos miestų.
Tačiau šiuolaikinis Lietuvos kaimas priešingai miestui, išlaikė didžiąją dalį lietuviško kaimo tradicijų, papročių ir gyvenimo bruožų. Minėtinas ir gyvenimo tempas, kuris yra daug lėtesnis nei mieste. Kaimo žmonės išsaugojo ryšį su gamta, pagarbą žemei.
Kaimo žmonėms būdingas bendravimo atvirumas, artimi santykiai, svetimas anonimiškumas. Svarbiausia, kad tarp pačių gyventojų beveik nėra kultūrinių ir socialinių skirtumų. Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendravimas yra glaudesnis mažesniuose kaimuose, o tai teigiamai veikia aplinkinius žmones.
Labai svarbiu dalyku yra laikomas žmonių gyvenančių viename kaime artimumas ir draugiškumas. Tai ypač išryškėja mokyklose, kur mokosi kelių kaimų vaikai. Paminėtina tai, kad kaimo mokykla vaikų ugdyme vaidina didesnį vaidmenį negu miesto, kadangi vaikai ir mokytojai yra to paties kaimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!