Jaunystės išbandymai lietuvių literatūroje

Mokinio tekstas

Trūkumai

Jaunystės išbandymai lietuvių literatūroje

Antanas Škėma – žymus XXa. Egzodo literatūros prozininkas ir modernus dramaturgas. Savo kūryboje jis apibrėžė katastrofiško likimo jauno žmogaus pasaulėžiūrą ir savianalizę. Tai atsispindi psichologiniame ir filosofiniame romane ,,Balta drobulė’’, kuriame gilinamasi į skaudžią lietuvių emigranto Antano Garšvos dalią. Veiksmas vyksta šeštojo dešimtmečio Niujorke, Amerikoje, kūrinio centre – Antanas Garšva, žymaus viešbučio liftininkas. Kūrinys daug dėmesio skiria pagrindinio veikėjo prisiminimams, jie aprašomi jo perspektyvos skyriuose ,,Iš Antano Garšvos užrašų”. Kalbama apie jaunystę ir brandą, filosofuoja a apie būti ir patiriamus jausmus, A. Garšva gyveno Nepriklausomybės Lietuvoje, labai dažnai liko vienas ir jautėsi nuskriaustas. Tai lėmė jo susidomėjimą pesimizmo, absurdizmo filosofui Artūrui Šopenhaueriui, kuris sumenkina gyvenimo esmę ir jį prilygina kančių buveinei. Taip A. Garšva nusprendė pasikarti, neatradęs jokio džiaugsmo gyvenime ir jo pasakymas ,,Mirtis graži’’ (epitetas) nurodė, jog individas buvo įsitikinęs esybės sumenkinimu ir savo vienišumu. Tačiau paskutinę sekundę jis susivaldė dėl gyvybiško reflekso – baimės. Jis taip pat pradėjo kurt eiles, jis rašė apie Kaune pakartus žmones, tai parodo to meto santvarkos siaubą. Kiek vyresnis Antanas turėjo daug patirčių su merginom, jam svarbiausia išliko atminty – Jonė. Po jų pažinties jis buvo pagautas aistrų sukūry, jis jos stipriai geidė ir per vieną pasimatymą, jis nebesusilaikė ir išniekino Jonę. Taigi, Antanas Škėma filosofiniame romane ,,Balta drobulė” aprašė jauno asmens pasaulėvokos formavimą ir individo paiešką.