J. Marcinkevičius "Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas"

ti į paviršių didžiąsias gyvasties vertybes.Tai išryškėja Prometėjo monologuose.
melu, tačiau labiausiai išryškinama neišnykusi riba tarp žmogaus ir gyvulio. Nejaugi žmogus vis dar gyvena vedamas instinktų? Nejau ir ugnies jis neprisijaukino kaip bau- gštus žvėrelis neatskirdamas blogio nuo gėrio? Ar todėl lengva ranka dabar atiduoda ugnį Dziausui? Prometėjo akimis, vienintelis „tikrasis žmogus“ mirė laisvas, nors ir būdamas vergu. Laisvas ir nepriklausomas...
siam troškimui valdyti bei plėšti mūsų sielas ir svajones.
Po audrų debesys išsisklaido. Kaip pateka saulė, taip ir žmogus supras, ką praradęs, jis
„šlovins mūsų drąsą“, kaltins ne dievus, bet savo vergystę tamsai ir baimei, kurios užtem-
dė kelią į viltį ir išsipildymą, atvedė į tiesos ir melo kryžkelę. Trečiajame savo monologe Prometėjas išsako ,jog „nėra dievų, yra tiktai jų pranašas-žmogus, pats savo dievas...“.
Po pasimatymo su Ijo, Prometėjo širdį vėl priverčia dar stipriau plakti meilė. Jis myli ne tik aplinką, bet ir tokią pat karščio kankinamą Žemės vergę-uolą. Herojus net pamiršta
jo sieloje įkalintą „atšiaurų pyktį“ ir „juodą neapykantos laviną“. Jis suvokia, jog didžiulė
uola, kurioje gyvename lyg saulė,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!