Asmeninės laimės ir pareigos konfliktas lietuvių literatūroje (V. Krėvė, V. Mykolaitis-Putinas, J. Marcinkevičius)

Asmeninės laimės ir pareigos konfliktas lietuvių literatūroje

(V. Krėvė, V. Mykolaitis-Putinas, J. Marcinkevičius)

Pareiga – būtinas pagal įstatymą, paprotį, dorovę veiksmas. Kitaip tariant, tai veiksmas, kurį žmogus privalo atlikti. Tai reiškia, jog dėl jo reikia daug ką paaukoti. Kartais netgi asmeninę laimę. Apie asmeninės laimės ir pareigos konfliktą rašo ir lietuvių literatūros atstovai. XX a. pradžios neoromantiko, aktyvaus politinio veikėjo, literatūros profesoriaus bei dramaturgo Vinco Krėvės tragedijoje „Skirgaila“ aprašoma LDK kunigaikščio Skirgailos vidinė drama – siekdamas suderinti asmeninę laimę ir pareigą Lietuvai bei jos žmonėms, kunigaikštis blaškosi, nesugeba priimti sprendimo ir palūžta. Asmeninės pareigos ir laimės tematiką nagrinėja ir žymiausias lietuvių prozininkas, dramaturgas, poetas simbolistas Vincas Mykolaitis-Putinas romane „Altorių šešėly“. Asmeninės laimės ir pareigos Lietuvai temą aprašo ir XX a. antrosios pusės rašytojas, poetas, visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius dramoje „Mažvydas“.

Asmeninės laimės ir pareigos konfliktą nagrinėja vienas žymiausių lietuvių dramaturgų Vincas Krėvė. XX a. pradžios lietuvių prozininkas, literatūros profesorius, aktyvus politinio ir visuomeninio gyvenimo veikėjas. Keturių dalių dramoje „Skirgaila“, kuri literatūros istorikų vadinama pirmąja klasikine lietuvių tragedija, aprašoma LDK kunigaikščio Skirgailos asmeninės laimės ir pareigos problematika. Šekspyrišką dramą primenantis kūrinys vaizduoja Skirgailą kaip tragišką valdovą, nesugebantį suderinti asmeninės laimės ir politinio gyvenimo. Didysis Lietuvos kunigaikštis Skirgaila atsidūria politinių alternatyvų kryžkelėje. Aštraus proto, valingas, ryžtingas kunigaikštis Skirgaila savo mąstysena ir veiksmais pranoksta aplinką, mąsliai vertina istorinius procesus, jaučia permainų būtinybę ir ieško pažangesnio, europietiškesnio būdo keisti įsisenėjusias pažiūrų normas. Tiesa, rinkdamasis naujas tautos gyvenimo gaires, Skirgaila kovoja ne tik su išorės priešais, kurie prisidengdami krikščionybe kėsinasi į Lietuvos žemes bei į jos politinę galią, tačiau ir su savąja aplinka – tradiciniu mąstymu, sena papročių ir tikėjimų sistema, kurią konservatyviai gina kriviai, vaidilos bei juos palaikantys bajorai. Kunigaikščio pagrindinis tikslas – suderinti tautos dvasinę būseną su naujomis idėjomis, išsaugojant kultūrinę valstybės tapatybę, garbingai įsijungti į Europos valstybių bendriją. Senieji papročiai ir tradicijos, kurie yra tokie artimi vaidilų mąstymui, jau yra netekę galios, tad visa atsakomybė dėl tautos ateities krenta ant kunigaikščio Skirgailos pečių. Tokios įvykių aplinkybės dramos veikėjui suteikia ir didybės, ir tragizmo. Jis nėra visažinis ir negali numatyti savo veiksmų pasekmių, be to, jam tenka kaltė dėl senųjų tradicijų laužymo. Šiuo atveju Skirgaila gali būti tapatinamas su graikų mitologijos titanu Prometėju (mitinis veikėjas padeda žmonėms, tačiau sulaužo dievų nustatytą tvarką ir už tai yra baudžiamas). Skirgaila, kad ir koks rūstus bepasirodytų, žmonėms nori gero, tačiau nežino, kaip tai padaryti, o savo veiksmais, griaudamas nusistovėjusias normas, atneša žmonėms tik sukrėtimus. Skirgaila yra žinomas dėl jo sugebėjimo blaiviai vertinti situaciją, todėl suprasdamas, jog jis, kaip valdovas, nieko negalėdamas pakeisti, yra pasiryžęs perleisti sostą (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!