Žmogaus ir tėvynės santykis lietuvių literatūroje (V. Kudirka, J. Marcinkevičius, V. Krėvė)

Kalbėjimo įskaitos tema „Žmogaus ir tėvynės santykis lietuvių literatūroje“

(V.Kudirka, J.Marcinkevičius, V.Krėvė)

„Graži tu mano brangi tėvyne, / Šalis, kuris miega kapuos didvyriai: / Graži tu savo dangaus mėlyne!“ – taip savo gimtinę apibūdino lietuvių romantizmo poetas Maironis. Lietuva yra sena valstybė, gyvavusi daugelį šimtų metų ir nuolat kovojusi su priešiškomis kaimyninėmis šalimis ar su priespauda. Meilė tėvynei yra individualus jausmas – kiekvienas žmogus išreiškia savo meilę gimtinei kitaip. Lietuvių literatūroje apie meilę tėvynei irgi kalbama skirtingai. Savo kalbėjime ketinu aptarti meilę tėvynei vaizduojama V. Kudirkos, V. Krėvės ir J.Marcinkevičiaus darbuose.

Jausmas, kurio niekada nesupainiosi yra meilė tėvynei, kuri gali žmogų išgelbėti iš sunkių gyvenimo situacijų, padėti apsispręsti ar tiesiog palaikyti tais momentais, kada palaikymo reikia labiausiai. Vieno ryškiausio XX a. lietuvių literatūros veikėjo Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mažvydas” autorius pabrėžia meilę savo tėvynei. Pagrindis dramos veikėjas Mažvydas aukoja savo asmeninę laimę: mylimąją, o paskui ir savo vienintelį vaiką, dėl tėvynės. Jo, kaip dvasininko, pareiga nėra tik žmonių lavinimas, jis dar privalo ir įrodyti jiems, kaip svarbu būti dorais Lietuvos piliečiais. Dar gyvendamas Buividiškėse, su savo mylimąją Marija, jis baigė rašyti „Katekizmą“, kuris buvo skirtas lietuviams, kad šie nepamirštų savo tautybės. Nors tai ir buvo didis darbas, Mažvydas laimingas dėl to netapo. Paaukodamas asmeninę laimę jis tapo sugniuždytu, bet tvirtu dvasininku ir patriotu. Vardan meilės Lietuvos jis paaukojo šeimą: Marija buvo paskandinta, o sūnus Kasparas nužudytas. Du kartus Mažvydas neteko savo mylimųjų, bet šią kaltę dangstė darbu ir pareigomis. Taigi, Justinas Marcinkevičius dramoje „Mažvydas“ atskleidė kaip jam svarbi yra tėvynė. Mažvydas neprivalėjo paaukoti savo laimės dėl Lietuvos ateities, bet aukotis dėl visos tautos yra daug didesnis žygdarbis nei gyventi savo laimėje, nes ji, kaip ir dauguma dalykų, ne amžina.

Tuo tarpu V. Kudirka savo eilėraščiuose atskleidžia meilę tėvynei kaip lietuviškumo puoselėjimą ir darbą dėl gimtinės. V. Kudirka buvo prozininkas, poetas, publicistas, vertėjas, kritikas. Jis buvo vienas tautinio sąjūdžio ideologų, formavęs lietuvių visuomenę. Jo eilėraščiuose atsiskleidžia įvairios meilės tėvynei idėjos. Pirmiausia meilė tėvynei vaizduojama eilėraštyje „Gražu, gražiau, gražiausia“. Pirmajame eilėraščio posme išsakoma svarbi mintis: „Gražu yra matyti lietuvių būrelį, / Kurie tarp svetimųjų vienybę užlaiko / Ir susėję tėvynei aukauja žodelį“ . Lyrinis subjektas tarsi ragina lietuvius burtis ir būti vieningiems, kad galėtų saugoti ir puoselėti tautiškumą. Dar viena svarbi mintis yra kalbėjimas lietuvių kalba. XIX a. lietuvių kultūrinis elitas ir etniškai mišriuose regionuose gyvenę lietuviai buvo paveikti lenkų kultūros, todėl daug žmonių kalbėjo lenkiškai. Ne išimtis buvo ir V. Kudirka – būdamas jaunas, V. Kudirka kalbėjo ir rašė vien lenkiškai. Tačiau įkvėptas J. Basanavičiaus, pakeitė savo požiūrį ir tapo tautinio atgimimo veikėju. Autorius suvokia, jog žodis gimtąja kalba yra meilės apraiška gimtinei. V. Kudirka išsako mintį, kad tik būdami kartu lietuviai gali kurti bendrą gėrį tėvynei. Dar viena idėja atskleidžiama antrame posme – „Gražiau, jeigu kiekvienas pripažinti gali, /Kad nuo žodžių jų širdys taipgi neatskirtos“. Šiame posme meilė tėvynei traktuojama kaip suvokimas, kad esi lietuvis. Autorius skatina neniekinti savo gimtosios kultūros ir ją puoselėti. Taip yra išsakoma tuometinė situacija, kai nemažai lietuvių nesuvokia kalbos kaip lietuvių tapatybės bruožo. Autorius taip pat išreiškia darbo svarbą: „Gražiausia vienok esti akimis matyti, / Kada širdims ir žodžiams ir darbai atsako,“. Taip autorius išsako mintį, jog meilė tėvynei pasireiškia per darbą. Žmogus gali išreikšti meilę tėvynei dirbdamas dėl jos. Galima teigti, jog V. Kudirka savo eilėraštyje „Gražu, gražiau, gražiausia“ atskleidžia meilę tėvynei kaip kalbėjimą lietuvių kalba, kalbos puoselėjimą ir darbą dėl tėvynės.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!