Įtikinimo galimybės kitai šaliai (oponentui, varžovui) derybų procese

Visose gyvenimo srityse ir kone kasdien kiekvienam žmogui tenka derėtis: verslo savininkams dažnai tenka derėtis su klientais, tiekėjais, finansuotojais ir kitais, piliečiams tenka derėtis perkant tam tikrą paslaugą ar produktą, sudarant pirkimo-pardavimo kontraktą bei sprendžiant daugybę įvairių tam tikrų nesusipratimų tarp dviejų ar daugiau šalių. Besiderančios pusės visais įmanomais būdais stengiasi įtikinti varžovą savo pozicijos teisingumu. Įtikinamas kalbėjimas yra labai svarbi derybininko kompetencija. Niekas negali pakeisti derybininko gyvo žodžio įtaigumo. Tik tiesiogiai besiderėdami, pateikdami įrodymus, argumentus, kontrargumentus, polemizuodami darybinkai gali operatyviai judėti į bendrą susitarimą (Peleckis K. ir kt.,2014).
Pagrindinės žmogiškosios vertybės slenkant amžiams ne kažin kiek pasikeitė – sėkmingo minčių perteikimo pagrindus daugiau kaip prieš 2 300 metų suformulavo filosofas Aristotelis. Jis sukūrė įtakingiausia teoriją apie gebėjimą įtikinti. Anot Aristotelio, tai menas priversti žmones daryti tai, ko jie nedarytų neprašomi. Pagal Aristotelį, žmogus dedamas pastangas ką nors įtikinti jis laikė siekiu nuvesti klausytojus iš išeities taško, kurį pavadino tašku A į tašką B (įtikinėtojo tikslą). Ta kalba, gali būti linksma, versti susimąstyti, būti išraiškinga, bet tai nėra pranešimo esmė. Vienintelis tiklas yra perkelti klausytojus į tašką B. (Borg L., 2013).
Darbo aktualumas: ši tema gan aktuali, nes norint sėkmingai pravesti derybų procesą, reikia žinoti kaip ir kodėl verta oponentą patraukti į savo pusę.
Darbo tikslas: išaiškinti kaip padidint įtikinimo galimybes derybų procese.
1. Apibūdinti verbalinio įtikinimo veiksnius.
2. Išanalizuoti elgesio taisykles, kuriomis pasinaudoję padidinsime įtikinimo galimybes.
3. Išanalizuoti principus, kurie padės patraukti oponentą į savo pusę.
Dalykiniame pokalbyje ar verslo derybose, partneriai, remdamiesi skirtingais tikslais bei pozicijomis, sieka įtikinti viena kitą savo siūlomų sąlygų tinkamumu. Norint pasiekti šį tikslą varžovai nauduoja įvairias priemones, kurios yra paremtos loginėmis schemomis, spekuliacijomis, sofizmais. (Peleckis K. ir kt.,2014).
Aristotelis skyrė verbalinį ir neverbalinį įtikinėjimą. Verbalinio įtikinimo veiksniais jis laikė:
• Ethos (apeliavimas į moralę – padorumą,gerą vardą);
• Pathos (apeliavimas į jausmus);
• Logos (loginiai argumentai);
Įtaigiausiai siūlomoms idėjoms reikia visų trijų šių priemonių derinio,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!