Ištvermė sporte

Ištvermė - žmogaus organizmo fizinė ypatybė suvokiama kaip sugebėjimas ilgai tęsti tam tikro intensyvumo darbą, priešintis atsirandančiam nuovargiui.
Ištvermė, suvokiama kaip aerobinis darbingumas, yra svarbiausia iš visų su sveikata susijusių fizinių ypatybių. Aerobinio darbingumo lavinimas sveikatos požiūriu esti naudingiausias, nes sukelia kompleksinius ilgalaikius fiziologinius širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir raumenų sistemos atsakus. Bendrosios ištvermės lavinimo pratimai stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, pagerina organizmo reguliacinius gebėjimus, kraujo perskirstymo mechanizmą fizinio darbo ir poilsio metu.
Kasdieniniame gyvenime, ištvermė suprantama kaip atsparumas įvairiems vidiniams ir išoriniams veiksniams: deguonies trūkumui, karščiui, skausmui, didžiuliams emociniams dirgikliams, fiziniams krūviams. Fizinio darbo ištvermė apibūdinama kaip žmogaus organizmo sugebėjimas kuo ilgiau aprūpinti dirbančius raumenis energetinėmis medžiagomis, nervų ir humoralinės sistemų sugebėjimas valdyti raumenyse vykstančius sudėtingus fizinius, cheminius procesus, koordinuoti atskirų organų ir sistemų veiklą, raumenų sugebėjimas kuo ilgiau dirbti tam tikru intensyvumu.
Ištvermė – tai žmogaus sugebėjimas nugalėti nuovargį. Yra skiriama bendroji ir specialioji ištvermė.
Bendroji ištvermė – visuma žmogaus organizmo funkcinių ypatumų, kuris sudaro nespecifinį ištvermės įvairiose veiklos srityse pagrindą.
Specialioji ištvermė – žmogaus sugebėjimas nugalėti nuovargį atliekant specifinius krūvius, ypač esant maksimaliai organizmo funkcinių galių mobilizacijai.
1. Asmenybiniai psichiniai faktoriai, susiję su sportininko motyvacija, jo psichiniu nusiteikimu būsimai veiklai, šio nusiteikimo pastovumu, kryptingumu ir kitomis valios ypatybėmis.
2. Darbo energetinio aprūpinimo faktoriai ir sistemų, sąlygojančių energijos apykaitą, funkcinis galingumas.
3. Funkcinio pastovumo faktoriai, leidžiantys palaikyti būtiną sistemų funkcinio aktyvumo lygį, esant jo vidiniams poslinkiams, atsirandantiems nuovargio.
4. Funkcinės ekonomizacijos, koordinacinio tobulumo ir racionalaus jėgų paskrstymo per varžybas faktoriai. Nuo jų priklauso organizmo energetinių resursų panaudojimo efektyvumas.
Ilga ištvermė – tai organizmo gebėjimas ilgai ir našiai dirbti, priešintis nuovargiui
bėgant nuotolį ilgiau kaip 8 min.(Astrand,1994). Ilga ištvermė reiškiasi ilga, nuoseklia visų organizmo sistemų veikla. Energija gaminama su deguonimi iš angliavandenių ir reibalų. Šiame darbe ištvermę lemia kraujotakos ir kvėpavimo sistemų funkcinis pajėgumas, dirbančių raumenų gebėjimas ilgą laiką susitraukinėti, energinių medžiagų kiekis organizme. Ilgos ištvermės pratimo atlikimo tempas negreitas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!