Istorinių patirčių atspindžiai skirtingų laikotarpių lietuvių literatūroje (kalbėjimas)

Istorinių patirčių atspindžiai skirtingų laikotarpių lietuvių literatūroje

Savo kraštą žmonės pažįsta iš rašytinių šaltinių, kuriuose sutelpa ne tik istoriniai įvykiai, bet ir žmogaus išgyvenimai, jausmai. Istorijos vadovėliuose mes galime pamatyti daugybę faktų bei datų, bet juose negalime atrasti to, ką atspindi mūsų literatūra. Skirtingose epochose gyvenę rašytojai savo kūriniuose vaizdavo žmonių gyvenimus, jų rūpesčius, nuotaikas, problemas. Suprantama, kad kiekvieno rašytojo kūrybą veikė tam tikros istorinės aplinkybės, todėl lietuvių literatūroje yra kūrinių, kurie itin tiksliai ir išsamiai nupasakoja įvairius istorinius įvykius, tuo metu vyravusias visuomenės nuotaikas, pačių autorių patirtį. Jonas Radvanas vaizduoja žymaus Lietuvos karvedžio gyvenimą, Jonas Biliūnas- sukilėlių ir jų šeimų išgyvenimus, Balys Sruoga- siaubingus trėmimus į koncentracijos stovyklas.

XVI a. pabaigoje LDK poetai, norėdami, kad būsimosios kartos turėtų kuo didžiuotis, ėmė eiliuotai aprašinėti ne vien senovės istorijos, bet ir gyvenamojo meto įvykius, šlovinti ne vien praeities didvyrius, bet ir kuo nors pasižymėjusius amžininkus. Jonas Radvanas - Renesanso epochos poetas. Apie jo asmenį iki šiol turima stebėtinai mažai žinių. Mokėjo lietuviškai, taigi greičiausiai buvo lietuvis. Po pirmuoju spausdintu savo eilėraščiu pasirašė kaip „Vilnietis“, vadinasi, buvo kilęs iš Vilniaus arba ilgai čia gyvenęs. Nebuvo kilmingas, tačiau buvo apsiskaitęs ir tobulai mokėjo lotynų kalbą, kur mokėsi – nežinia. Tikrai žinoma tik tai, kad Radvanas buvo protestantas – evangelikas reformatas. Šios tikybos šalininkai Lietuvoje jautėsi už daug ką dėkingi dosniam savo globėjui Mikalojui Radvilai Rudajam. Po jo mirties tai paskatino Radvaną, eilėmis aprašyti šio iškilaus asmens gyvenimą ir darbus. 1592m. Vilniuje buvo išspausdinta poema „Radviliada“. Istorinis „Radviliados“ fonas – tai Livonijos karas vykęs 1558 – 1583 metais. Šiame kare Lietuva ir Lenkija kariavo su Maskva dėl Livonijos. Pagrindinis kūrinio veikėjas – savo šaliai atsidavusio karvedžio idealas – Radvila Rudasis yra reali istorinė XVI a. asmenybė. Jo sumanumas ir narsa padėjo lietuviams iškovoti pergalę Livonijos kare. Poemoje minima, jog net ir gilios senatvės sulaukęs Radvila Rudasis ryžtasi pats vesti karius į mūšį su maskvėnais, nes viliasi galįs savo patirtimi ir jėga padėti išgelbėti gimtąją šalį. Labai svarbus yra epizodas, kuriame Radvanas pasakoja, kaip nuo mažens buvo ugdoma būsimojo Tėvynės gynėjo asmenybė. Radvila Rudasis dar vaikystėje buvo mokomas esminių vertybių: materialūs dalykai laikini, o nemirtingos yra tik žmogaus dorybės. „Radviliadoje“ nuolat kartojama, kad Lietuvos kariai kovoja tik gindami savo bendrapiliečius, kurie negali apsiginti patys. Net ir šlovindamas pergales, poetas nepamiršta paminėti, kokią baisią kainą už tai turėjo sumokėti paprasti, niekuo nenusikaltę žmonės. Taip poetas savo kūrinyje atskleidžia, kad karinės pergalės visuomet būna aplaistytos nekaltųjų krauju ir ašaromis, o skausmas visų vienodas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!