Įsimylėjėlių likimas literatūroje

Meilės tema literatūroje nagrinėjama nuo seniausių laikų. Net ir Antikos mituose viena iš labiausiai plėtojamų temų buvo tragiškos meilės istorijos. Jas žmonės perdavinėjo iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą. Žinoma, istorijos kito, tačiau susižavėjimas herojų meile neišblėso, galbūt netgi augo su vis modernėjančia visuomene. Kiekviena epocha ar literatūros srovė meilę vaizdavo skirtingai, pabrėždavo kitokius jos aspektus, tačiau, ko gero, visi sutiktų, kad meilės reikšmė kūryboje išliko nenuginčijama. Tiesa, ne visuomet įsimylėjėlių likimas yra rožėmis klotas. Meilės tragizmą aprašo vienas iš garsiausių lietuvių simbolistų V.M-Putinas savo romane ,,Altorių šešėly“ ir neoromantikas Juozas Tumas-Vaižgantas apysakoje ,,Dėdės ir dėdienės“.
Intelektualiniame-psichologiniame romane „Altorių šešėly“ Vincas Mykolatis-Putinas puikiai atskleidžia kaip tragiškos meilės patirtis sugeba morališkai palaužti žmogų. Tą patį mums įrodo ir jau anksčiau minėti Antikos mitai. Istorija apie Orfėją ir Euridikę yra tikros meilės pavyzdys. Orfėjas, praradęs savo mylimąją, ryžtasi daug drąsos reikalaujančiai kelionei į Hado karalystę. Mito herojus sužavėjo Hadą ir Persefonę, grodamas savo lyra, ir jie sutiko leisti Orfėjui parsivesti Euridikę į gyvųjų pasaulį su sąlyga, kad keliaudamas atgal jis negali atsigręžti į savo mylimąją. Vis dėlto pačioje pabaigoje Orfėjas atsisuka į Euridikę ir paranda ją amžiams. Mito pabaigų galima aptikti kelias, tačiau viena iš jų teigia, kad po šios nelaimės Orfėjas buvo toks sugniuždytas, kad grodamas lyra prašo mirties, kol galiausiai jo norą išpildo ir jį sudrasko pabaisos. Taigi, Orfėjo tragediją lėmė nelaiminga meilė, su kuria jis nesugebėjo susitaikyti. Galbūt ne tokia mistiška, bet savo tragiškumu labai panaši yra „Altorių šešėly“ veikėja Liucija. Ji yra vienintelė moteris kūrinio protagonistą Liudą Vasarį lydėjusi per visą savęs pažinimo kelią. Liucę jaunystėje matome kupiną gyvenimo džiaugsmo, meilės pasauliui ir klierikui Vasariui. Kol Liudas Vasaris mokosi seminarijoje, Liucė puoselėja jam šiltus jausmus, vadina jį ,,Pavasarėliu“, tačiau griežtas seminarijos santykių su moterimis smerkimas priverčia Liudą Vasarį neatsakyti į merginos meilę. Scena ant Aušrakalnio yra vienintelis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!