Ironija - ryškus moderniosios lietuvių literatūros bruožas

Ironija – tai meninės raiškos priemonė, reiškianti paslėptą pajuoką, samojingą pasityčiojimą. Ironija turi panašios reikšmės atmainų, tokių kaip – groteskas, autoironija, satyra. Šios meninės raiškos priemonės dažnai vartojamos publicistikoje, grožinėje literatūroje taip pat gyvenime. Ironiją kaip meninės raiškos priemonę lietuvių literatūroje pirmasis ėmė vartoti XIX a. moderniosios literatūros kūrėjas Jurgis Savickis. Kaip ryškų motyvą savo kūryboje ironiją pasirinko ir XX a. Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas Balys Sruoga. Kiek vėliau XX a. antrojoje pusėje ironiško pasakojimo tradiciją lietuvių literatūroje tęsė išeivijos rašytojas, modernizmo atstovas – Antanas Škėma. Šių rašytojų kūrybą jungia joje atsispindintis ironiškas požiūris į pasaulį, tačiau jų kūriniuose ironija atlieka skirtingas funkcijas.
Ironiška pasaulėžiūra Jurgio Savickio kūryboje šokiruoja, atskleidžia tuometinės visuomenės ydas, kurios būdingos ir šiuolaikinei visuomenei. Novelėje „Ad astra“ pasakotojas ironizuoja pagrindinio veikėjo ūkininko Dalbos norą pakeisti savo gyvenimą. Dalba tvirtai pasiryžęs viską pradėti iš naujo: “Aš padarysiu savaip ir nepasiduosiu”. O pradžią to keitimo jis susieja su apsivalymu – senų ir nereikalingų daiktų atsikratymu. Neaišku kodėl, bet pirmąja jo auka tampa kieme „gaivalinėjąs” senas šuo. Ūkininkas tvirtai nusprendžia, kad reikia šunį nuskandinti ir mano ,kad būtent nuo to jo gyvenimas pasikeis, šunį vis dėl to jis nuskandina , bet jo gyvenimas lieka nepakitęs. Pasakotojas pašiepia Dalbą dėl jo sprendimo pradėti keisti aplinką , atsikratant nieko dėto seno šuns, o ne ieškant ką pakeisti savyje. Ši problema gaji ir šiuolaikinėje visuomenėje, žmonės dažnai problemų ieško aplinkoje, bet ne savyje. Ryškus ironiškumas jaučiasi ir kitoje Jurgio Savickio novelėje „Kova“. Kūrinio pavadinimas „Kova“ atitinka kūrinio temą. Vaikas kovoja už motiną, geresnį savo gyvenimą. Jis svajoja apie normalią šeimą kaip ir kitų: „Jis buvo nebepataisomas fantastas ir labiausiai norėjo, kad ir jo tėvas būtų toks pats „kaip ir kiti“ . Vaiko vertybės: darni šeima, rūpinimasis buitimi, tačiau realus jo gyvenimas su tėvasi visiškai neatitinka jo vertybių. Jis dar mažas, bet jau įžvelgia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!