Individo ir bendruomenės santykiai XX a. lietuvių literatūroje

Lietuvių realizmo atstovo Jono Biliūno kūryboje vaizduojami daugiau kančios nei šilumos bei artumo suteikiantys individo ir bendruomenės santykiai. J. Biliūno kūrybos centre išryškėja skriaudžiamų žmonių likimai, neteisybė, autoriaus užuojauta nelaimingiesiems. Paskutiniais gyvenimo metais rašytojo sveikata buvo labai bloga, tekdavo ištisai gulėti lovoje, rašė vien pieštuku. Tokiomis sąlygomis psichologinės prozos ugdytojas Zakopanėje parašė apsakymą „Joniukas“. Kūrinyje kalbama apie sudėtingus Joniuko santykius su šeima, šeimininkais. Taip pat svarstoma, kas lieka žmogui nedarniame, susvetimėjusiame pasaulyje. Apsakyme pristatomas žemdirbių kultūrinėje bendruomenėje susiformavęs požiūris, kad vaikus nuo mažens reikia pristatyti prie ūkio ir kitų darbų. Joniukas penkerių metų piemenelis, kurio tėvas išvyksta, o vėliau miršta bei motutė, kuri išsiunčia vaiką į svetimus namus piemenauti. Našlaitėlis nevisiškai nesupranta jį supančių žmonių santykius, todėl pasielgia neatsakingai – pamiršta savo pareigas – žąsų ganymą. Pagaliau gavęs akimirką laimės (už dainavimą jį pavažinėja kaimo vyrai), Joniukas yra skaudžiai nubaudžiamas šeimininkų. Yra vadinamas „paršu“, su žabine gauna...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!