Kintantys žmogaus ir gamtos santykiai lietuvių literatūroje

Vertybės – visa tai, kas brangu, vertinama ir puoselėjama, tai pamatinis akmuo, ant kurio statoma bendruomenė. Lietuvių literatūroje vertybės nėra pastovios: laikui bėgant dažnai kinta, yra kitaip interpretuojamos. Ne išimtis - žmogaus ir gamtos ryšys. Nuo senų senovės šis ryšys itin stiprus. Žmogus gamtoje randa ramybę, grožį, paguodą, supranta ir išsako savo slapčiausias mintis, pasakoja bėdas ir vargus. Natūrali aplinka išlaisvina kūrybines galias, suteikia reikalingą prieglobstį. Gamtos ir žmogaus santykius savo kūryboje atskleidė Antanas Baranauskas, Marius Katiliškis, Justinas Marcinkevičius ir apšvietos epochos rašytojas Kristijonas Donelaitis.
​ Jo poemoje „Metai“ gamtos pasaulis diktuoja gyvenimo būdą agrarinės kultūros žmogui, kurio svarbiausia vertybė yra gamtos puoselėjimas, nes nuo jos priklauso būrų gyvenimas. Kūrinyje kalbama apie valstiečių baudžiauninkų buitį, tarpusavio santykius, todėl aprašomi gamtos vaizdai lyginami su žmogaus gyvenimu. Pavyzdžiui, iš pradžių gėrimasi lakštingalos giedojimu, o vėliau kalbama apie neišvaizdų jos rūbą, kuris yra lyginamas su būrų apdaru: „...tu mums nei žvirblis būriškas pasirodai.“ Ypatingą balsą turintis paukštis yra kuklus ir nesipuikuoja savo talentu, todėl turėtų būti sektinas pavyzdys kiekvienam. Taigi, meilė gamtai gali turėti įtakos kitų vertybių ugdymui.
​ Pagrindinė gamtos jėga – saulė: ji pradeda amžinąjį žmogaus ir gamtos ratą. Personifikuotas gamtos pasaulis nuo žmogaus nepriklauso - tai atskiras, dinamiškas pasaulis. Kiekvienas kitimo ciklas keičia būrų rutiną. Pavasarį gamta prabunda, vasara yra darbų metas, rudenį gamta dosniai atsilygina kiekvienam ją dirbusiam, o žiemą nori poilsio, miego.
​ Baudžiauninkas turi suvokti šią paprastą ir nekintančią pasaulio tvarką. „Viežlybasis“ poemos veikėjas, seniūnas Pričkus, moko valstiečius nesugriauti šios tvarkos, nes tai reikštų pagrindinių vertybių suirimą. Pričkus teigia, jog svarbiausia būrui yra jį maitinanti žemė. Nuo gamtos permainų priklauso būro darbai: sėja, laukų arimas, šienapjūtė, todėl gamta turi būti gerbiama, saugoma.
​ Gamtos ir žmogaus ryšio nykimas vaizduojamas XIX a. Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“. Joje atskleidžiamas liaudies žmogaus pasaulėvaizdis, iškyla didžiulė ir tauri meilė savo kraštui.
​
​ Poetas pirmasis lietuvių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!