Humaniškas ugdymas

Gyvenant demokratėjančioje visuomenėje, kurioje įvykis keičia įvykį, mokykla negali likti nuošalyje, nes vienas iš svarbiausių dabarties mokyklų uždavinių – ugdyti intelektualią bendruomenę. Mokykla tai pagrindinė institucija rengiant vaikus gyvenimui, formuojant įgūdžius, nuostatas ir netgi požiūrį į daugumą dalykų. Mokiniai mokykloje įgyja ne tik sistemingus mokslo žinių pagrindus, bet išmoksta nuosekliai mokytis, ruošiasi tolesnei savarankiškai visuomeninei veiklai, taip pat ir neformaliam, t.y. neorganizuotam, mokymuisi. Ugdymas apima mokymą – mokymąsi, lavinimą – lavinimąsi, auklėjimą – saviauklą. Visais laikais mokytojai siekė ne tik perteikti mokiniams žinias, bet ir kiekviename iš jų matyti bręstantį žmogų, už kurio tapsmą jie atsakingi. Vaiko ugdyme mokytojai atlieka labai svarbų vaidmenį. Bet ar gali mokytojas sudominti vaikus tokiais paprastais dalykais kaip darbas klasėje ir knygų skaitymas dabar, kai vaikai auga apsupti kompiuterių ir vaizdo žaidimų? Galima turėti geriausių ketinimų ir mokymo įgūdžių, bet jeigu mokiniai nebus tinkamai nusiteikę mokytis, jų žinių įgijimo laipsnis bus labai nedidelis arba netgi labai mažas. Kiekvienas mokytojas savo darbe privalo siekti, kad jo pamokos būtų įdomios, kad pamokų metu būtų kuo labiau ugdomi bendrieji gebėjimai, kad atitinkamai parinkti mokymo metodai padėtų mokiniams kuo greičiau ir kuo efektyviau įsisąmoninti mokomąją medžiagą, keltų mokymosi motyvaciją, ugdytų kūrybingą ir psichologiškai stiprią asmenybę.
Tokių ugdymo rezultatų pasiekime ypač efektyvūs yra aktyvaus mokymosi metodai. Todėl šiame darbe norėčiau aptarti vieną iš aktyvaus mokymosi metodų - humanistinį ugdymą, kuris skiriasi nuo tradicinio mokymo. Pagrindinė humanistinio ugdymo idėja – reikia padėti jaunam žmogui tapti žmogumi apskritai: viena vertus, išmokti gyventi remiantis bendražmogiškomis vertybėmis, antra vertus – atskleisti ir realizuoti savo paties galimybes.
Humanistinės psichologijos kūrėjai atsisakė asmenybės psichoanalitinio biologinių instinktų ir vidinių konfliktų iškėlimo. Jie nepritarė fragmentiškoms elgesio psichologijos pažiūroms į asmenybę ir žmogaus tyrimus vien gamtos mokslų būdais, bet vertino dvasinę žmogaus prigimtį ir bendražmogiškąsias vertybes.
d) jutimų ir pojūčių, įgytų mokykloje ir iš kitų neformalių šaltinių, įvaldymu.
Mokytojui labiausiai turėtų rūpėti, kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!