Gyvūnų ir augalų lietuvių įvaizdžiai H. Radausko eilėraščiuose

Henrikas Radauskas-lyrinių eilėraščių meistras,estetinės poezijos atstovas, nuošaliai stovėjęs nuo bet kurių literatūrinių sąjūdžių,susikūręs savitą stilių, savitą poetinį pasaulėvaizdį. Jo kūryba, anot Rimvydo Šilbarjoro,-,,tai poezija, kuri vyksta“.Ji originali, savita, muzikali.
H.Radausko kūryboje gamta yra neišsemiamas grožio šaltinis,ji amžina ir nėra tik peizažas,kuriuo žavimas.Jis yra originaliai pasaulį matantis kūrėjas, jo pasirinkti vaizdiniai dažniausiai yra neįprasti, netikėti.Kitą vertus, Radauskas yra laikomas kūrėju, kuriam kultūra svarbesnė už gamtą, tačiau nemažai chrestomatinių eilėraščių, kuriuose gėrėdamasis jis žvelgia į gamtą-jos kaitą,pražydėjimą,mirtį,baigtį primenančius vaizdinius.Vadovėliuose yra teigiama, kad žydėjimas Radauskui žymi kūrybos procesą, kas nežino jo eilėraščio apie poeto sėdėjimą po akacijos medžiu(,,Aš sėdžiu po medžiu akacijos baltos...“);akacijos krūmas literatūrologams ir skaitytojams primena žydintį kalną, kuris ir džiugina, ir įkvepia poetą, ir yra pats gražiausias kažkieno kito,lygaus poetui, kūrybos vaisius.Mane domina klausimas, ar iš tiesų Radauskas nesilaiko tradicijų, pasirinkdamas gamtos pasaulio detales ir suteikdamas joms tam tikras prasmes konkrečiuose eilėraščiuose.
Jo eilėraščių rinkinyje ,,Žaibai ir vėjai“ gausu gamtos vaizdinių.Išanalizavusi visus šio rinkinio eilėraščius,radau dažniausiai vartojamus gamtos elementus,kurie nors ir labai pažįstami,tačiau poeto kūryboje atsiveriantys naujomis reikšmėmis, kurios nebuvo akcentuojamos literatūrologų .Apskritai nėra daug išanalizuotas gyvūnų ir augalų vaidmuo Radausko poezijoje. Nors gilios analizės darbe nepateikiau ir jis gali būti pildomas, tačiau statistinės lentelės ir jos analizė padės suprasti, koks svarbus gyvūnų ir augalų vaizdavimas poeto eilėraščiuose.
Nagrinėjau rinkinį ,,Žaibai ir vėjai“ ir pastebėjau, kad nėra nė vieno eilėraščio, kuriame nėra minimi gyvūnai bei augalai..Rinkinyje gyvūnų pavartota net 79 kartai.Įdomiausia tai, kad Radauskas drąsiai atveda nepoetinius gyvūnus, primindamas vaizdų ypatumais Donelaitį.Jų gausi įvairovė vaizduojami net Lietuvai nebūdingi gyviai,kaip žirafos, tritonai, centaurai, delfinai, medūzos, krabai.Tačiau dažniausiai pavartoti-žuvys ir paukščiai.(priedas Nr.1 ir priedas Nr.2)Priminsiu informaciją apie juos simbolių žodyne.
Žuvis-žiaunomis kvėpuojantis šaltakraujis stuburinis vandens gyvūnas. Siejama su gyvybės elementu-vandeniu.Tai vaisingumo, mirties moteriškojo pasyvumo,bet kartu ir judrumo simbolis.
kitur (,,Graži diena“)- šokanti, tačiau kitur (,,Mugė“, ,,Miestas“) jos bailios, negyvos.Radauskas apskritai mėgsta jūrą, tačiau ji nebūdinga Lietuvos pajūriui....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!