Ginčų tarp popiežiaus ir pasaulietinių valdovų įtaka europietiškai politinei tradicijai

Šiame darbe analizuosiu kilusį ginčą tarp popiežiaus ir pasaulietinių valdovų, aptarsiu abiejų konflikto pusių pozicijas ir šio ginčo įtaką Europos politinei tradicijai. Analizuodama remsiuosi G. H. Sabine ir T. L. Thorson knyga „Politinių teorijų istorija”. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti ginčo tarp popiežiaus ir pasaulietinių valdovų įtaką politinei tradicijai. Darbo uždaviniai – išanalizuoti tarp ko prasidėjo ginčas ir dėl ko jis kilo; išsiaiškinti, kokie buvo abiejų konfliktų pusių argumentai; aptarti šio ginčo įtaką Europos politinei tradicijai.
XI a. pabaigoje buvo sutelktas didelis dėmesys politinėms ir socialinėms idėjoms, kurias iš antikos laikų išsaugojo Krikščionybės Tėvų tradicija, prasidėjo jų plėtojimas, kuris vėliau sukūrė puikią ir subrendusią kultūrą. Iš didelio šurmulio atsirado tvarka ir ypač normanų valstybėse buvo žadamas veiksmingas valdymas bei politinis stabilumas, kokio Europa nematė jau nuo Romos laikų. Feodalizmas ėmė keistis į vis labiau apibrėžtą sistemą: iš jos buvo lemta atsirasti konstituciniams principams, kuriuos vėliau iš viduramžių perėmė naujųjų laikų Europa.
XI-XII a. politiniai kūriniai buvo poleminiai, kurių dėmesio centre buvo imperatorių ir popiežių kova dėl pasaulietinės ir bažnytinės valdžios ribų. Labai stebina šių veikalų kiekis. Šia tema parašytų traktatų buvo labai daug. Daugybės ankstesniųjų amžių traktatų išsaugojimas rodo nepaliaujamą dėmesį šiai temai. Taipogi, jau nuo pat XI a. buvo keliami pagrindiniai klausimai ir svarbiausios problemos, kurios buvo plėtojamos ir vėliau.
Vakarų Europos bažnyčia viduramžiais ėjo dviem skirtingais: vienas jų vedė prie pasaulietinės valdžios bei politinės įtakos, o kitas davė žemišką gyvenimą neigiančią vienuolijos tradiciją. Tarp abiejų šių kelių viduramžiais dažnai kildavo konfliktų. XI a. kilo ginčas dėl pasaulietinės ir dvasinės valdžios santykio, kurio pagrindinis sprendimas ir išeitis buvo dviejų kalavijų teorija. Bene pagrindinis krikščionybės pastovus rūpestis buvo skirtumas tarp pasaulietinių ir dvasinių dalykų. XI a. vyravo požiūris, kad žmonėms Dievas paskyrė dvi valdžias, dvasinę ir pasaulitinę: pirmoji atitenka kunigams, o antroji – pasaulietiniams valdovams, ir abi vadovaujasi dieviškuoju bei prigimtiniu įstatymais. Pagal...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!