Pirmiausia reikia pabrėžti, kad bendram kultūros vystymuisi būdingas perimamumas. Viduramžių Europos kultūra formavosi, buvusioms barbarų gentims ir tautoms (germanams, anglosaksams, frankams, slavams ir kt.) perimant senovės graikų ir romėnų kultūrinį palikimą. Antra, feodalinėje Vakarų Europoje klostėsi savita kultūra, atitinkanti feodalinės visuomenės poreikius. Todėl besikuriančios viduramžių švietimo ir mokslo institucijos – mokyklos, universitetai (tiek bažnytiniai, tiek pasaulietiniai) – buvo orientuotos pozityviai: teikti valdantiesiems sluoksniams išsilavinimą, padėti perimti dvasinės kultūros lobius, o ne stabdyti mokslo raidą, skleisti obskurantizmą, izoliuoti mokyklą nuo gyvenimo. Be abejo, viduramžiais netrūko obskurantizmo ir fanatizmo, tačiau tai negalėjo nustelbti kultūros ir mokslo raidos, kurią sąlygojo feodalizmo epochos socialinė, politinė, ideologinė situacija. Trečia, kadangi Vakarų Europoje katalikų bažnyčiai viduramžiais priklausė kultūrinis ir ideologinis monopolis, tai ji ir nulėmė religinį to meto filosofijos pobūdį, kuris anaiptol nebuvo nei absoliutus, nei vienareikšmis. Ketvirta, viduramžių filosofija buvo ne tiek katalikiškųjų institucijų komponentas, kiek specifinis feodalinių santykių susvetimėjimo, feodalizmo ideologinio proceso dvasinis produktas. Taigi, nors viduramžių filosofija ir buvo stipriai susijusi su religija ir bažnyčia, būtų neteisinga laikyti ją tik katalikybės įrankiu.
Vakarų Europos viduramžių filosofijos ištakos nevienalytės. Betarpiškai ji rėmėsi romėniškosios ir bizantiškosios patristinės filosofijos pagrindais. Per visą jos gyvavimo laikotarpį neišsemiamas šaltinis buvo Platono ir Aristotelio filosofija, neoplatonizmas ir augustinizmas. Vėliau jau susiformavusią Vakarų Europos viduramžių filosofiją smarkiai paveikė arabų ir žydų filosofija.
Šiame darbe kalbama apie Vakarų Europos viduramžių filosofijos bruožus, scholastikos raidą, scholastikos XIX amžiaus pradžioje bruožus, scholastikos atnaujinimą bei apie žymiausius Vakarų Europos scholastinės literatūros atstovus.
Vakarų Europos viduramžių filosofija visuotinai vadinama scholastika (gr. σχολαστκος – mokyklinis). Tai rodo, kad ji turėjo tęsti vadinamosios senovės graikų σχολη (mokykla), susijusios su platoniškosios Akademijos veikla, tradicijas. Viduramžiais σχολη tapo mokykla su dėstomais septyniais laisvaisiais menais (lot. septem artes liberales): gramatika, dialektika, retorika (trivium) ir aritmetika, geometrija, muzika, astronomija (guadrivium). Viduramžių mokytojai, filosofai, teologai ir mokslininkai buvo vadinami scholastais (doctores scholastici). Scholastika viduramžiais buvo...
Šį darbą sudaro 5134 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!