Scholastika

Pirmiausia rei­kia pabrėžti, kad bendram kultūros vystymuisi būdingas per­imamumas. Viduramžių Europos kultūra formavosi, buvusioms barbarų gentims ir tautoms (germanams, anglosaksams, fran­kams, slavams ir kt.) perimant senovės graikų ir romėnų kul­tūrinį palikimą. Antra, feodalinėje Vakarų Europoje klostėsi savita kultūra, atitinkanti feodalinės visuomenės poreikius. Todėl besikuriančios viduramžių švietimo ir mokslo institu­cijos – mokyklos, universitetai (tiek bažnytiniai, tiek pasau­lietiniai) – buvo orientuotos pozityviai: teikti valdantiesiems sluoksniams išsilavinimą, padėti perimti dvasinės kultūros lo­bius, o ne stabdyti mokslo raidą, skleisti obskurantizmą, izo­liuoti mokyklą nuo gyvenimo. Be abejo, viduramžiais netrūko obskurantizmo ir fanatizmo, tačiau tai negalėjo nustelbti kul­tūros ir mokslo raidos, kurią sąlygojo feodalizmo epochos so­cialinė, politinė, ideologinė situacija. Trečia, kadangi Vakarų Europoje katalikų bažnyčiai viduramžiais priklausė kultūrinis ir ideologinis monopolis, tai ji ir nulėmė religinį to meto fi­losofijos pobūdį, kuris anaiptol nebuvo nei absoliutus, nei vienareikšmis. Ketvirta, viduramžių filosofija buvo ne tiek katalikiškųjų institucijų komponentas, kiek specifinis feodali­nių santykių susvetimėjimo, feodalizmo ideologinio proceso dvasinis produktas. Taigi, nors viduramžių filosofija ir buvo stipriai susijusi su religija ir bažnyčia, būtų neteisinga laikyti ją tik katalikybės įrankiu.
Vakarų Europos viduramžių filosofijos ištakos nevienaly­tės. Betarpiškai ji rėmėsi romėniškosios ir bizantiškosios patristinės filosofijos pagrindais. Per visą jos gyvavimo laikotarpį neišsemiamas šaltinis buvo Platono ir Aristotelio filosofija, neoplatonizmas ir augustinizmas. Vėliau jau susiformavusią Vakarų Europos viduramžių filosofiją smarkiai paveikė arabų ir žydų filosofija.
Šiame darbe kalbama apie Vakarų Europos viduramžių filosofijos bruožus, scholastikos raidą, scholastikos XIX amžiaus pradžioje bruožus, scholastikos atnaujinimą bei apie žymiausius Vakarų Europos scholastinės literatūros atstovus.
Vakarų Europos viduramžių filosofija visuotinai vadinama scholastika (gr. σχολαστκος – mokyklinis). Tai rodo, kad ji tu­rėjo tęsti vadinamosios senovės graikų σχολη (mokykla), susijusios su platoniškosios Akademijos veikla, tradicijas. Vi­duramžiais σχολη tapo mokykla su dėstomais septyniais lais­vaisiais menais (lot. septem artes liberales): gramatika, dialek­tika, retorika (trivium) ir aritmetika, geometrija, muzika, astronomija (guadrivium). Viduramžių mokytojai, filosofai, teologai ir mokslininkai buvo vadinami scholastais (doctores scholastici). Scholastika viduramžiais buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!