F. Herzberg motyvavimo veiksnių teorijos raiška

Tiek didesnių, tiek vidutinių įmonių vadovams kasdien iškyla eilė klausimų dėl žmogiškųjų išteklių vadybos, darbuotojų kvalifikacijos, perspektyvų numatymo, savo darbuotojų galimybių įvertinimo, ir ypatingai dėl motyvavimo arba motyvacijos problemų sprendimo. Noras, kad darbuotojai būtų motyvuoti ir elgtųsi taip, kaip pageidauja vadovai, nuolatos kamuoja pastaruosius. Vadovas, ieškodamas žinių apie darbuotojų motyvavimą ar kaip padidinti pasitenkinimą darbu, susiduria su F. Herzberg dviejų veiksnių motyvavimo teorija. Ją galima pavadinti jėga, galinčia nulemti darbo rezultatus.
Taigi, šiame darbe išanalizuosime F. Herzberg motyvavimo veiksnių pasireiškimą – UAB „BiWorld“, nes kiekvienas vadovas, suprantantis šią teoriją, gali kurti savo strategijas, taip užtikrinant darbuotojui pasitenkinimą darbu.
Darbo objektas – F. Herzberg motyvavimo veiksnių teorijos raiška.
Darbo tikslas – ištirti F. Herzberg dviejų motyvavimo veiksnių teorijos raišką UAB „BiWorld“.
3) ištirti F. Herzberg dviejų motyvavimo veiksnių raišką UAB „BiWorld“.
◦ mokslinės literatūros analizė;
◦ anketinė apklausa.
1. DARBUOTOJŲ MOTYVAVIMO SAMPRATA
Motyvavimas – tai valdymo proceso dalis, reiškianti poveikį darbuotojų elgsenai siekiant organizacijos tikslų (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2005).
Žmogaus veiklos pagrindu laikoma poreikių sistema. Kadangi poreikių žmogus turi daug, tam tikru gyvenimo periodu kai kurie jų ima dominuoti ir lemia žmogaus veiklos kryptingumą. Kiti poreikiai lieka patetiniai. Žmogus hierarchizuoja savo poreikių tenkinimą, sąmoningai ar ne suteikdamas vieniems jų prioritetą. Tokią aktualizuotą, veiklos kryptį lemiantį poreikį vadiname motyvu. Motyvai leidžia spręsti apie žmogaus elgesio priežastis, bet nepaaiškina, kodėl, esant iš esmės vienodiems žmonių poreikiams, susiklosto gana skirtinga, individuali motyvų sistema, nulemianti elgesio įvairovę. Kitaip sakant, neaiškus lieka poreikių atrinkimas. Konstatuojama, kad motyvas yra aktualizuotas, įgijęs veiklos kryptį poreikis, tačiau neaiškumas lieka: kodėl atskirai asmenybei tas, o ne kitas poreikis tapo dominuojančiu elgesio motyvu? Todėl vargiai galima prognozuoti būsimus žmogaus elgesio motyvus; kaip ir kiekviena, tokia prognozė yra tik tikimybinė (Suslavičius, 1994).
Valdantysis personalas turi sugebėti motyvuoti darbuotojus:
• pasilikti organizacijoje;
• patikimai atlikti pavestas užduotis;
• savanoriškai užsiimti kokia nors kūrybiška, novatoriška veikla.
Patį motyvavimą, kaip individo fenomeną, įvairūs autoriai apibrėžia skirtingai. Tačiau, kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!