Dvaro skirtumai lietuvių literatūroje

Dvaras – labai svarbus žmonių gyvenimo istorijai. Jis saugoja ne tik kartų prisiminimus ir papročius, bet taip pat neretai yra vadinamas švietimo židiniu bei kultūros skleidėju. Neveltui jis taip dažnai vaizduojamas pastarųjų amžių lietuvių literatūroje. Tačiau ar dvaro samprata visuomet buvo tokia pati? Apie ją padiskutuokime tyrinėdami XVIII a. grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio ir XIX – XX a. sandūros prozininko Jono Biliūno bei rašytojos Šatrijos Raganos kūrinius. Donelaičio epinėje poemoje ,,Metai” dvaras – ydų bei kančių šaltinis. Jame gyvenantys ponai yra paprasčiausi besočiai apsirijėliai, girtuokliai, pasipūtę tinginiai, kurie tik keikiasi ir yra lyginami su kiaulėmis: ,,Jie, būriškus išjuokdami darbus / Su griekais kasdien vis tingėdami penis“. Prie neigiamo dvaro įvaizdžio prisideda ir tuomet klestėjusi baudžiava, kuri slėgė darbščiųjų būrų pečius ir dėl kurios jie buvo engiami, suvaržyti, išnaudojami. Biliūnas savo novelėje ,,Lazda” dvarą mums pateikia ne mažiau atgrasų nei Donelaitis. Pagrindinio herojaus tėvo prisiminimai mus nukelia į jaunystę, kai jis dar kaip baudžiauninkas dirbo turtingiesiems ponams. Būtent tada atsiskleidžia dvaro,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!