Diferencijuoto mokymo organizavimas

2.4. Savarankiškas diferencijuotas ugdytinių mokymasis......12
Išvados..............................................................................................13
Literatūra........................................................................................14
Įvadas
Jau XX a. Pradžioje pedagogai priėjo vieningos nuomonės, jog visiems vienodas, standartizuotas mokymo organizavimas yra ugdymo pažangos stabdis. XX a. Pradžioje pradedama kitaip mąstyti apie patį vaiką, jo psichiką. Pradedama kitaip žiūrėti ir į patį mokymo tyrinį bei jo organizavimą. Mokymo diferencijavimas, diferencijuoto mokymo organizavimas tampa svarbus klausimas visiems švietėjams.
Iš Lietuvos pedagogų, rašiusių apie mokymo diferencijavimą būtų galima išskirti J. Laužiką, parašiusį ne vieną darbą šia tema, taip pat L. Šiaučiukėnienę, L. Jovaišą ir daugybę kitų.
Diferencijuotas mokymas – tai tokia mokymo kryptis, kai atsižvelgiant į individualias ir tipines ugdytinių skirtybes jie buriami į specialias mokymo grupes, kurios skirtingai mokomos. Tiek asmeninių ugdomųjų interesų, tiek visuomeniniu požiūriu, tiek pagaliau ir auklėjamuoju požiūriu yra tikslinga diferencijuoti mokymą.
Norint ugdyti talentingus ir gabius žmones reikia jiems sudaryti būtinas sąlygas tobulėti. Tam labai pasitarnauja mokymo diferencijavimas.
Dauguma pedagogų diferencijuoto mokymo organizavimą skiria į tris etapus:
1. Ugdytinių pažinimas;
2. Ugdytinių grupavimas ir grupavimasis;
3. Savarankiškas diferencijuotas ugdytinių darbas.
Referato tikslas – apžvelgti diferencijuoto mokymo organizavimo seką.
Referato uždaviniai –
1) Išsiaiškinti, kokie yra ugdytinių pažinimo principai bei metodai;
2) Atskleisti ugdytinių grupavimo(si) kriterijus, grupių susibūrimo būdus, panagrinėti, kuo ypatingas savarankiškas diferencijuotas ugdytinių mokymasis.
I dalis
UGDYTINIO PAŽINIMAS
„ Pažinkite mane. Pastebėkite mano spacialius gabumus, interesus. Atkreipkite į mane, kaip į individą, dėmesį. Duokite man kasdien galimybę ką nors pasiekti, kad ir mažoje srityje“ – taip rašė V. J. Černius ( 1993 ). Diferencijuotas mokymas prasideda ugdytinių pažinimu, ir sudaro sąlygas ugdytojui matyti ugdytinį kaip subjektą tiek pedagoginiu, tiek psichologiniu požiūriu.
Mokymo procese ugdytojas ir ugdytinis keičiasi turima patirtimi, kurios turinį sudaro žinių, mokėjimų bei įgūdžių sistema. Būtent šiuo patirties keitimusi ir prasideda tarpusavio bendravimas.
Bendravimo sąvoką apibrėžti yra labai sunku, nes nėra vieningos nuomonės apie ją, taip pat kaip ir nėra vieningo požiūrio į pedagoginio bendravimo reiškinį. Skirtingi autoriai skirtingai akcentuoja pedagoginio bendravimo aspektus. Pavyzdžiui, H. J. Fenneris ( 1978 ) bei S. Krugas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!