Atpasakojimai, jų rūšys ir mokymo metodika

Intelektualus vaikas – tai kūrybiškas vaikas. Visų pirma jis turi mokėti laisvai ir sklandžiai reikšti mintis raštu ir žodžiu. Tai intelektualumo ir asmenybės kūrybiškumo pagrindas.
Atpasakojimai padeda lavinti šį gebėjimą, todėl yra svarbūs.
Kaip dirbti su atpasakojimu.
Darbe vadovavausi savo pačios patirtimi, panaudojau ir Dž.Rodario minčių.
Atpasakojimas – tai toks mokymo metodas, kuomet vaikai raštu atpasakoja jau girdėtas mintis.
Dažniausiai pasitaikantis atpasakojimo rūšis: mokytojo perskaityto teksto atpasakojimas.
Tokį atpasakojimą galima suskirstyti į keletą porūšių:
1. Atpasakojimas, kai vaikai perpasakoja visą turinį.
2. Atpasakojimas, kai vaikams patiems reikia sugalvoti pabaigą.
3. Atpasakojimas, kai keičiamas pasakojimo siužetas įvedus naują veikėją ar naują siužetinę liniją.
Atpasakoti galima ne tik mokytojo perskaitytą tekstą, bet ir tai, ką mokiniai girdėjo ekskursijos metu, ką matė kine, spektaklyje, per televiziją.
Atpasakojimą taip pat galima suskirstyti ir pagal dalyką. Dažniausiai jis naudojamas per kalbų ir literatūros pamokas, tačiau jis tinka ir per istorijos, gamtos pažinimo pamokas.
Mokymo metodika
Kad atpasakojimas kaip mokymo metodas būtų veiksmingas, jį reikėtų naudoti ne dažniau kaip kartą per 3 savaites (lygiai taip pat dažnai negalima naudoti diktanto).
Kai mokytojas skaito tekstą, o vaiką jį raštu atpasakoja, reikia laikytis tokių taisyklių:
1. Tekstą perskaityti 3 kartus.
2. Su mokiniais trumpai aptarti atpasakojamo teksto pagrindinę temą ir mintį.
3. Laiką planuoti taip, kad atpasakojimui parašyti laiko likti ne mažiau kaip pusvalandis.
4. Jei keičiamas atpasakojimo siužetas, reikia duoti pavyzdžių, kaip būtent mokiniai tai galėtų padaryti.
Kai atpasakojama ekskursija, filmas, spektaklis ar panašiai, reikia prieš rašant taip pat aptarti pagrindinę mintį, temą, paryškinti tai, kas buvo svarbiausia, iškelti tikslus, kurių rašydami mokiniai turėtų siekti.
Atpasakojimo metodu siekiama tokių tikslų:
• Ugdyti sugebėjimą suvokti tekstą, atsiminti esminius faktus.
• Ugdyti kūrybišką gebėjimą reikšti mintis.
Atpasakojimas ir kūrybiškumo ugdymas
Dž. Rodaris savo “Fantazijos gramatikoje” (ši knygelė pasirodė 1969 metais Italijoje) kalba apie vaikų literatūros poetiką, pateikia begalę metodų, kaip dirbti su vaikais nagrinėjant tekstą.
Kęstutis Urba, rašydamas pratarmę šiai knygelei, išskyrė pagrindines Dž.Rodario idėjas. Džanis Rodaris šiąja knyga meta akmenį į mūsų pedagogikos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!